Anime

Anime – tai japonų animacijos stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime rodoma per televiziją, platinama DVD diskuose, naudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Šiam menui didelę įtaką daro japoniški komiksai manga.

Anime turi specifinius bruožus: dideles, neproporcingas veidui akis, įvairių formų ir spalvų plaukus, kojas ir rankas, neproporcingas liemeniui, trisluoksnį spalvinimą.

Anime pradžia laikoma XX a. pr., kai Japonijos filmų kūrėjai pradėjo eksperimentuoti su animacijos technika. Seniausias žinomas anime (1917 m.) – tai dviejų minučių klipas, kuriame buvo rodoma kaip samurajus tikrina saco kardą.

1930-aisiais metais gyvojo kino industrija vystėsi lėtai dėl nepakankamo biudžeto ir filmavimo draudimų, todėl animacija tapo alternatyvus būdas pasakoti istoriją Nuo dešimto dešimtmečio šis žanras ėmė populiarėti užsienio rinkoje.

Anime skirstoma į įvairius žanrus: veiksmo, nuotykių, komedijų, dramos, erotikos, siaubo, viduramžių fantastikos, mokslinės fantastikos. Dauguma anime turi kelių žanrų bruožų. Iš pirmo žvilgsnio paprastame siužete gali slypėti daug gilesnė istorija ir sudėtingi veikėjų charakteriai. Pvz., dažnai veiksmo anime turi humoro, romantikos ir kitų žanrų elementų, o romantikos anime – veiksmo.

Muzika anime yra svarbus meninis elementas. Anime filmų garso takeliai Japonijoje labai pelningi, kartais jų paklausa nenusileidžia muzikinių albumų paklausai. Todėl anime muziką dažnai kuria ir atlieka garsiausi kompozitoriai ir atlikėjai. Anime serijos su įžanga turi įžanginę dainą. Teminė daina (kartais naudojama kaip įžanginė daina) dažniausiai sutampa su bendru anime stiliumi. Pabaigos daina naudojama kaip komentaras apie visą anime, dažnai paryškinant konkrečią svarbią sceną. Įžangos ir pabaigos dainos neretai atliekamos populiarių atlikėjų. Tokiu būdu dainos tampa labai svarbia anime programos dalimi.

Anime gali buti suskirtyti į tris kategorijas:

  • Filmai dažniausiai pristatomi kino teatruose, turi didžiausią biudžetą ir geriausią vaizdo kokybę. Kai kurie anime filmai išleidžiami tik per filmų ar anime festivalius, jie dažnai yra trumpesni. Kitas filmų tipas yra – tai televizijos serialai, sujungti į vieną filmą. Jie gali būti ilgesni negu įprastas filmas.
  • Televizijos serialai yra anime rūšis, rodoma per televiziją reguliariu laiku. Dauguma dalių yra apie 23 minučių ilgio, kad būtų užpildyta 30 minučių eterio laiko kartu su reklamomis.
  • OVA (Original Video Animation) yra anime filmai, publikai pristatomi iškart vaizdajuosčių arba DVD plokštelių pavidalu, tačiau kino teatruose nerodomi.

Veikėjai ir siužetas yra svarbūs anime atributai. Nors ir pasitaiko epizodiškų serialų, paprastai anime turi gerai išvystytą siužetą, o veikėjai laikui bėgant subręsta. Tie, kurie anksčiau į animaciją žiūrėjo tik kaip į vaikams skirtą kūrinį, pamažu požiūrį pakeitė, mat anime jau nebesistengiama įsprausti į siaurus veiksmo ir komedijos rėmus. Anime gerbėjų gretos pasaulyje ėmė gausėti. Tai tapo pelninga verslo šaka vakarų šalyse, nes kai kurie vakarams pritaikyti anime patyrė sėkmę.

Lietuvoje paskutiniaisiais metais taip pat stipriai suaktyvėjo anime gerbėjų veikla: kuriami gerbėjų klubai, vyksta persirenginėjimo animacinių filmų personažais (cosplay) renginiai. Nors susidomėjimas šiuo animacijos žanru nuolat auga, tačiau bene vienintelis anime šaltinis Lietuvoje vis dra yra internetas. Retais atvejais anime serialų ar filmų galima išvysti ir Lietuvos televizijose, tačiau dažniausiai jie būna skirti vaikams, o juk šio žanro kūryba skirta itin plačiai auditorijai ir jokiu būdu neapsiriboja jauniausiais žiūrovais. Anime ir yra unikali tuo, kad čia netaikomas joks amžiaus cenzas, be to apima platų temų ir meninės raiškos spektrą, kurio kartais gali pavydėti net meninių filmų kūrėjai. Dar visai neseniai į Lietuvos kino teatruose šis žanras būdavo retai rodomas. Rodomi tik pavieniai ir populiariausi anime filmai, kurie nebūtinai atspindi šio žanro ypatumus.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *