Driftingas

Driftingas yra viena naujesnių sporto šakų, kuri susiformavimo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Japonijoje. Driftingas, driftas tai – šoninis slydimas, šonaslydis, kai automobilis dideliu greičiu slysta šonu bei atlieka kitus manevrus. Japonijoje šio sportas kilo iš nelegalių lenktynių kalnų keliukais. Pirmasis čempionatas buvo surengtas driftingo gimtinėje 2000 metais. Toliau skaityti „Driftingas“

Sakuros

Sakuros – tai japoniškos vyšnios. Jomis vadinamos šios vyšnių rūšys: Prunus serrulata, Prunus speciosa, Prunus yedoensis, Prunus sargentii. Šie medžiai auginami kaip dekoratyviniai, jų vaisiai nėra valgomi. Žiedai gali būti įvairių rožinių atspalvių arba balti. Toliau skaityti „Sakuros“

Torii vartai

Torii („vieta kur ilsisi paukščiai“) vartai dar vienas Japonijos simbolis. Tai tradiciniai šintoizmo vartai, dažniausiai stovintys prie įėjimo į Šinto šventyklą.Torii simbolizuoja perėjimą nuo žemiško vulgarumo prie šventumo. Kartais prieš šventyklas yra statomi net keli tokie vartai. Imperatoriai Japonijoje laikomi  šventais, todėl prieš įėjimą į imperatorių šeimų kapavietes būtinai stovi torii vartai. Japonijos kultūrai susimaišius su atėjusiu budizmu, torii randami ir budistinėse šventovėse, tik paprastai šie torii yra daug mažesni bei daug rečiau sutinkami. Toliau skaityti „Torii vartai“

Iškilmingos skyrybos

Skyrybų vakarėliai – nauja mada Japonijoje. Kaip kad viename savo straipsnyje rašė A.Čekuolis: „Kas pasakė, kad skyrybos būtinai turi būti niūrios – teismai, atodūsiai, ašaros, kaltė be galo verčiama vienam kitam? Net peštynių pasitaiko, ką jau kalbėti apie vienos ir kitos pusės skleidžiamas paskalas. Tačiau japonai mano, jog gyvenimas per daug trumpas, kad būtų galima taip eikvoti jo dienas.“ Toliau skaityti „Iškilmingos skyrybos“

Samurajaus kardas

Samurajai neatsiejama Japonijos kultūros ir istorijos dalis. Samurajų kardai yra vieni iš pačių tobuliausių ir gražiausių šaltųjų ginklų, kurie pasižymėjo nepaprastu aštrumu bei lankstumu.

Japoniški kardai savo formą pradėjo formuoti  X-XI amžiuje, kai karių klasė  įgavo valdančiąją padėtį. Šie kardai pasižymėjo riesta forma tam didelės įtakos turėjo raitos kovos technika. Aišku ištobulėjusi plieno gamyba ir kalimo technologija taip pat prisidėjo prie formos išgavimo.  Patys kardai buvo labia įvairūs ir  priklausomai nuo ilgio, nešiojimo būdo ir makščių tipo buvo skirstomi į Katana, Tachi, Uchnigatana, Vakizashi ir Tanto. Toliau skaityti „Samurajaus kardas“

Samurajai

Samurajus  – Japonijos karinio luomo atstovas, kuris gyvavo XII-XIX amžiuje. Samurajai  būdavo pasišventę ir visą gyvenimą atiduodavo dvasiniam ugdymui ir, aišku, kovai. Samurajai vadovaudavosi bušido kodeksu, karo tarnyba, jų nuomone, buvo vienintelis jiems tinkantis verslas. Septyni pagrindiniai samurajaus kodekso principai buvo šie:

Gi – teisingumas;

Yu – drąsa;

Jin – geranoriškumas, kuris suprantamas kaip sugebėjimas derinti savo ir kitų interesus;

Toliau skaityti „Samurajai“

Kimono

Kimono yra tradicinis japonų rūbas, jis dažniausiai yra siuvamas iš šilko, kartais yra naudojama medvilnė ar poliesteris. Kimono istorija prasideda VII – VIII a., o gal ir dar anksčiau. Manoma, jog pats žodis „kimono“ yra kilęs iš japoniško posakio „kiru-mono“ – „daiktas, kurį nešioja, dėvi“, kadangi tai buvo kasdieninis japonų rūbas. Dabar jis vilkimas tik ypatingomis progomis, nors Japonijoje dar galima sutikti ir kasdien kimono vilkinčių žmonių.

Kimono – tai „T“ raidės formos chalatas, siekiantis  kelius , su labai ilgomis rankovėmis. Neatsiejama kimono dalis obi, platus diržas juočiamas ant kimono, kurio plotis 30-35 cm, o ilgis – 3-4 m. Obi būna toks pats spalvingas, bet dažniausiai visiškai kitokios spalvos nei yra pats kimono. Įdomu tai, kad kimono yra vieno dydžio, todėl dažnai galima matyti moteris atsiraitojusias šį tradicinį apdarą. Aukšti ar apkūnūs žmonės kimono siuvasi pagal individualius užsakymus. Įprastinė kimono kaina yra didelė, tad jei siuvamas pagal užsakymas gali kainuoti net iki keliolikos tūkstančių litų, todėl Japonijoje neretai kimono žmonės siuvasi patys ar perka dėvėtus. Toliau skaityti „Kimono“