Trumpi Japoniški posakiai

  • Kur tėvai dirba, o vaikai tik džiaugiasi gyvenimu, ten anūkai prašys išmaldos
  • Jei problemą įmanoma išspręsti, tai nėra jokio reikalo nerimauti. Jei problema neišsprendžiama – nerimas nepadės taip pat.
  • Sugalvojęs – apsispręsk, apsisprendęs negalvok
  • Neužlaikyk išeinančio, nevyk atėjusio
  • Geriau būti priešu gero žmogaus, nei draugu blogo
  • Be paprastų žmonių nebūna ir didžiųjų
  • Kas smarkiai trokšta pakilti į viršų, tas sugalvoja laiptus
  • Vyras ir žmona turi būti, kaip rankos ir akys: kai ranką skauda – akys verkia, o kai akys verkia – rankos valo ašaras
  • Saulei nerūpi, kas yra teisus. Saulei nerūpi, kas neteisus. Saulė šviečia neturėdama tikslo kažką sušildyti. Save atradęs žmogus tampa panašus į Saulę
  • Jūra didelė todėl, kad nespjauna į smulkius upelius
  • Ir tolimas kelias prasideda nuo artimo kelelio
  • Kas geria, nežino apie vyno kenksmingumą; kas negeria, nežino apie jo naudą

Toliau skaityti „Trumpi Japoniški posakiai“

Tokijo dietos paslaptys: štai kodėl japonės nestorėja

Japonų kilmės rinkodaros konsultantė Naomi Moriyama dalijasi savo jaunatviško, energingo gyvenimo būdo ir grakščios figūros paslaptimis. Moteris nesiūlo griežtos dietos ar kūno formavimo plano. Pagrindinė paslaptis – namuose ruoštas japoniškas maistas. N. Moriyama įsitikinusi, kad jos kraštiečių ilgaamžiškumą ir mažą nutukusių žmonių skaičių lemia maistas – toks, kokį autorės vaikystėje jos mama ruošdavo Tokijuje.

Toliau skaityti „Tokijo dietos paslaptys: štai kodėl japonės nestorėja“

Japonų praktika, padedanti nugalėti liūdesį ir pyktį ant viso pasaulio

Japonų metodo „Naikan“ pagrindas – savistaba – savo gyvenimo stebėjimas ir tyrinėjimas: minčių, vaizdinių, jausmų, išgyvenimų. Žodis „naikan“ reiškia „žvilgsnis į vidų“. Šios metodikos autorius – Ishin Yoshimoto – teigė, kad mūsų gyvenimo patirtis pagrįsta ne pačiu gyvenimu, o tuo, kam mes skiriame dėmesį. Toliau skaityti „Japonų praktika, padedanti nugalėti liūdesį ir pyktį ant viso pasaulio“

RŪKYMAS JAPONIJOJE

Beždžionė ragina nerūkyti ant metro platformos per nerūkymo valandas (7:00-9:30 ryte ir 5:00-7:00 vakare).

Kai aš paklausiau 65 metų moters, ką ji mėgsta veikti laisvalaikiu (per anglų kalbos pamoką) – ji man atsakė, kad mėgsta eiti išgerti ir parūkyti su draugėmis.

Ir nėra ko stebėtis. Japonijoje rūkymas yra tarsi socializacijos priemonė ir tai laikoma asmeniniu klausimu, o ne sveikatos problema. Cigarečių automatai ant kiekvieno kampo,  cigarečių gamintojai dalina mėginius tiesiog gatvėje, o nerūkomos zonos restoranuose – vis dar yra naujovė.

1966 rūkymas Japonijoje buvo tapatinamas su vyriškumu ir sunkiu darbu. Tad visi orūs `salary man`, kurie norėdavo parodyti kitiems kiek jie patiria daug streso darbe ir kaip sunkiai dirba – rūkė, – tuo metu tai sudarė 80 % vyrų (bendradarbių teigimu). Buvo galima rūkyti visur: traukiniuose, taxi, darbe, ligoninėje – kur tik nori. Toliau skaityti „RŪKYMAS JAPONIJOJE“