Sekku Koinobori

Dar vadinama dango-no-sekku yra trečioji sekku. Ši šventė švenčiama penkto mėnesio penktą dieną (gegužės 5 d.). Seniau šventė buvo skirta maldoms už berniukų stiprybę. Tai kaip ir mergaičių diena, tik šios šventės tradicijų centre yra berniukai. Tikima, kad įvairūs ritualai suteiks berniukams drąsos ir stiprybės.

Svarbiausia šventės atributas – virš namo iškelti medžiaginiai ar popieriniai karpiai. Iki antro pasaulinio karo virš namų iškeldavo tiek karpių- aitvarų, kiek šiemoje būdavo berniukų, po – pradėta kelti tiek, kiek šeimoje yra asmenų. Kodėl karpiai? Nes pasak legendos, karpis yra labai stipri žuvis, kuri vienintelė iš visų sugeba užplaukti kriokliu aukštyn. Įveikę krioklį  karpiai tampa drakonais. Dėl to ir šventė vadinama koinobori (koi – karpis,noboru – kilti). Kitas šventės atributas lėlės vaizduojančios samurajus bei arklius. Su jomis daromos miniatiūros.

Šventės patiekalas – saldūs ryžių pyragėliai, įsukti į ąžuolo lapus (kashiwa mochi).

Po antro pasaulinio karo trečioji sekku buvo pradėta vadinti vaikų dieną, skiekiant išvengti diskriminacijos tarp vaikų lyčių. Tai yra vienintelis sekku, kuris kartu yra ir valstybinė šventė.

 

Sekku Hinamatsuri

Hinamatsuri yra antrasis sekku. Japonijoje ši šventė švenčiama trečio mėnesio trečią dieną (kovo 3 d.). Tai lėlių šventė, mergaičių diena (jap. hina – lėlė, matsuri – šventė). Tą dieną japonai mergaitėms dovanoja lėlytes, vaizduojančias imperatorius, penkis rūmų muzikantus ir tris patarnautojus. Namuose, kuriuose auga mergaitės, iš japoniškų lėlių daromas altorėlis, primenantis imperatoriaus rūmus. Altorėlis yra sudarytas iš kelių pakopų: viršuje imperatorius, imperatorienė, žemesnėje pakopoje rūmų damos, dar žemiau arbatos gėrimo ceremonijos statulėlės, arba turtingos mergaitės kraitis, apačioje – sodo improvizacija. Šio altorėlio dydis priklauso nuo šeimos turtingumo, nes lėlės Japonijoje yra brangios.

Šią dieną mergaitėms dovanojama daug saldainių, kurie būna trijų spalvų – raudoni, balti, žali. Yra dainuojama „Hina Matsuri“ dainelė, skirta lėlių šventei. Be to, ši šventė turi ir edukacinį atspalvį, kadangi būten tada mergaitės yra mokomos etiketo. Hina vakarėlių metu mergaitės ir jų draugės mokomos kaip turi elgtis prie stalo.

Paprastai per šią šventę žydi persikų medžiai, todėl ši šventė dar vadinama persikų švente (jap. momo – persikas). Ši diena yra būtent ta, kada pavasario šiluma yra jaučiama: žydi persikai, žmonės nusimeta žiemos apmaudą. Anksčiau šią dieną buvo daromi apsivalymo ritualai, vienas jų popierinių figūrėlių į upę leidimas, kurios simbolizuoja atsikratymą ligų ir blogų dvasių nuvijimą. Šis ritualas nagashi-bina vis dar yra gyvas, kai kuriuose Japonijos regionuose.



Sekku Naujieji Metai

Sekku švenčių grupei yra būdingas glaudus ryšys su kalendoriumi: jos švenčiamos kas 2 mėnesius jų diena atitinka mėnesio numerį. Šios šventės, galima sakyti festivaliai, žymi glaudų ryšį su gamta, kadangi kiekvienas sekku žymi naują ciklą. Viso yra 5 sekku: Naujieji Metai, HinamatsuriKoinoboriTanabata ir Choyo. Dabartinių sekku tradicijos yra glaudžiai susijusios su žemdirbystės simboliais, taip pat ryškus ir Kinijos kultūros įtakos pėdsakas. Maistas švenčių metu labai svarbus: kiekvienas festivalis turi savo tradicinius patiekalus, kurie dažniausiai yra iš ryžių. Tikima, kad švenčių tradicijų laikymasis atneša sveikatą, ilgaamžiškumą bei sėkmę.

Toliau skaityti „Sekku Naujieji Metai“

Valstybinės šventės

Japonų šventės yra labai gausios ir įvairios. Čia susilieja vietinės ir kiniškos, valstybinės ir regioninės tradicijos. Nemažą dalį švenčių japonai parėmė iš Kinijos, bet laikui bėgant perimtos šventės vis labiau susiliejo su vietiniais papročiais ir galiausiai nuo pirmykštės versijos liko nebent pavadinimas ar data.  Tarp visų švenčių galima išskirti keletą pagrindinių grupių: valstybinės, Sekku, kitos visuotinės šventės ir regioninės. Kiti šventes linkę skirstyti į valstybines ir matsuri. Valstybinės šventės tai nustatytos nedarbo dienos. Dauguma valstybinių švenčių yra susijusios su tradicinėmis, bet daugumos datų yra sugalvotos. Kai kurios jų turi sąlytį ir su imperatoriaus garbinimu. Apie valstybines šventes trumpai.

 

Sausio 1 d. Ganjitsu –Naujieji metai japonams viena svarbiausių švenčių. Beje, Japonai švenčia vakarietiškus Naujuosius metus, tuo tarpu kai didžioji Rytų Azijos gyventojų dalis švenčia Naujuosius pagal Kinų kalendorių. Šios šventės išvakarėse (omisoka – gruodžio 31) yra tvarkomi namai, kad jokie ‘nešvarumai’ nepaveiktu naujųjų metų. Tądien nemažai žmonių aplanko budistines šventyklas kad paklausyt kaip varpas suskambės 108 kartus (tikima, kad žmogus turi 108 nuodėmes ir vienas varpo suskambėjimas nuvalo vieną nuodėmę). Taip pat yra stengiamasi ilgai nemiegot, kad 12 valandą nakties suvalgyti toshikoshi-soba – viliamasis kad šeimos gerovė tęsis kaip ir ilgi makaronai.
Japonai, kitaip nei mes, nesėdi iki paryčių, o gulasi anksti. Pirmoji naujųjų metų diena (ganjitsu) tradiciškai leidžiama su šeimos nariais. Per šias dienas lankomos budistinės bei sintoistinės šventyklos, Imperatoriaus rūmai, einama į svečius pasveikint kitų, pagurkšnot kartu ryžių vyno, keičiamasi naujametiniais sveikinimo atvirukais.

Sausio 15 d. Seijin – no – hi Pilnametystės diena. Ši šventė yra švenčiama kasmet nuo senų senovės. Antrą sausio pirmadienį valstybė sveikina jaunimą, kuriam per pastaruosius metus suėjo 20 metų. Sakomos kalbos, įteikiamos mažos dovanėlės, o po oficialios dalies šventė tęsiasi šeimos arba draugų rate.

Sausio 26 d. Imperatoriaus diena – tai valstybės diena. Šios šventės metu vienintelį kartą per metus šalies svečiai ir gyventojai oficialiai įleidžiami į imperatoriaus rūmus.

Vasario 11 d.Kenkoku kinenbi Valstybės įkūrimo diena.  Remiantis istorijos šaltiniais, šią dieną 660 pr.Kr. buvo  karūnuotas pirmasis Japonijos imperatorius.

Kovo 21 d. Shunbun – no – hi Pavasario lygiadienio diena. Ši diena patenka į ohigan savaitę, kurios metu lankomi kapai.

Balandžio 29 d. Showa – no – hi. Tai buvusio imperatoriaus Showa gimtadienis. Anksčiau šią dieną buvo minima žalumos diena, dabar ji perkelta į gegužės 4d. Laikotarpis balandžio 29 d. – gegužės 5d. Dar vadinamas Auksine savaite. Tai ilgiausias nedarbo dienų laikotarpis. Prasideda jis buvusio Imperatoriaus gimtadieniu (Showa no Hi), o baigiasi Vaikų dieną.

Gegužės 3 d. empo kinenbi Konstitucijos diena. Šia diena yra minimas naujos Konstitucijos įvedimas. Naujoji konstitucija įsigalėjo po karo.

Gegužės 4 . Midori – no – hi Žalumos diena. Šventė žymi imperatoriaus Showa meilę gamtai ir augmenijai.

Gegužės 5 d. Kodomo – no – hi Vaikų diena. Senovei tai buvo berniukų šventė, bet 1948-ais metais šventė buvo pervadinta į Vaikų dieną ir tapo valstybine švente. Nepaisant to, šią dieną priimta kartu su berniukais leisti karpius primenančius aitvarus (koinobori), nes jie neša sėkmę; namai puošiami karių lėlėmis (musha ningyo).

Liepos 16 d. mi – no – hi Jūros diena. Ši šventė žymi imperatoriaus Meiji sugrįžimą iš  Hokkaido kelionės laivu 1876 metais.

Rugsėjo 17 d. Keiro – no – hi Pagarbos seneliams diena. Ši diena simbolizuoja pagarbą ilgaamžiškumui.

Rugsėjo 23 d. Shubun – nohi Rudens lygiadienio diena. Šį lygiadienį kaip ir pavasario yra lankomi kapai.

Spalio 10 d. Taiiku – no – hi Kūno kultūros diena. Šią dieną 1964 metais vyko Olimpinių žaidynių Tokijuje atidarymas.

Lapkričio 3 d. Bunka – no – hi Kultūros diena. Tai kultūros skatinimo ir laisvės ir taikos, meilės diena. Šią dieną mokyklos ir vyriausybės apdovanoja pasirinktus asmenis už jų ypatingus pasiekimus kultūrai.

Lapkričio 23 d. Kinro kansha – no – hi. Padėkos už darbą diena

Gruodžio 23 d. Tenno tanjobi Imperatoriaus gimtadienis. Dabartinio imperatoriaus gimtadienis Japonijos visada yra nacionalinė šventė. Pasikeitus imperatoriui, keičiasi ir šios šventės diena.