GUNKANJIMA (軍艦島)

Gunkanjima (Hashima) yra prieš  41 metus gyventojų apleista sala, kuri yra ~ 15 km nuo Nagasaki miesto pakrantės Japonijos pietuose. 1959 metais saloje gyveno 5259 žmonės (83,5 žmonės/km2) – tuo metu tai buvo tankiausiai apgyvendinta sala pasaulyje.

Hashima
http://en.wikipedia.org/wiki/Hashima_Island

Ši sala buvo žinoma dėl savo anglies kasyklų, įkurtų 1887 metais. 1974 metais anglies kasykla buvo uždaryta ir visi angliakasiai su savo šeimomis paliko salą. Nuo to laiko saloje lankydavosi tik griuvėsių entuziastai, o nuo 2009 metų ji oficialiai tapo turistiniu objektu. Šiuo metu sala įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.

Bet apie viską iš pradžių…

1850 metais Nagasaki miestas Japonijoje įgijo naują reikšmę – tai buvo miestas arčiausiai Kinijos krantų, kuriame daugėjo prekybinių laivų, varomų garo turbinomis. Tad išaugusi anglies paklausa skatino plėsti ir anglies kasybos verslą.

Hashima sala tuo metu priklausė Fukahori šeimai, kurie 1890 metais salą už 100,000 jenų pardavė „Mitsubishi“ įmonei. „Mitsubishi“ saloje planavo pradėti anglies kasybos projektą. Įmonė saloje išlygino salos paviršių, kad būtų galima atvežti kasybos techniką ir statyti gyvenamuosius bendrabučius darbuotojams. Aplink visą salos pakrantę buvo nutiesta aukšta tvora, kuri turėjo apsaugoti pakrantę nuo bangų audros metu. Salos forma su sienomis priminė to meto karinį laivą, todėl buvo praminta Gunkanjima – reiškiančia, šarvuota sala.

Hashima
Abandoned area, http://abandonedarea.com/hashima-island/

Kol japonų jaunimas tuo metu kariavo Antrajame pasauliniame kare, japonų vyriausybė priverstinai įdarbindavo korėjiečius, kiniečius ir kitų šalių azijiečius dirbti fabrikuose ir kasykloje. Hashima buvo ne išimtis.

Suh Jung-woo korėjietis darbininkas, gyvenęs Hashima saloje, 1983 metais interviu pasakojo, kad jis buvo jėga išvežtas iš savo kaimo Kojėjoje ir atgabentas į Hashima dirbti.

Japonų kareiviai surinko visus jaunuolius nuo 14 iki 20 metų iš mūsų kaimo ir jėga išvežė. Japonijoje turėjau giminaičių, todėl maniau, kad pabėgsiu ir rasiu prieglobstį pas juos. Tačiau pamatęs Hashima salą supratau, kad pabėgti bus neįmanoma – sala buvo apsupta aukštų sienų, aplinkui vien tik vandenynas. Korėjiečius jie apgyvendino salos pakraštyje – 7,8 žmonės turėjo dalintis vienu mažu kambariu.“

Pirmieji salos bendrabučių kambariai buvo apie 9 m2. Kiekvienas iš jų turėjo langą, duris ir mažą vestibiulį. Virtuvė, prausyklos ir tualetai buvo bendro naudojimo.

Jau kitą dieną po atvykimo, mums davė uniformas ir išsiuntė dirbti. Darbas buvo pavojingas ir kiekvieną mėnesį dėl susikaupusių dujų šachtose ir šachtų griūčių mirdavo apie 4-5 žmones. Aš maniau, kad niekad gyvas nepaliksiu šios salos. “

HASHIMA
Abandoned area, http://abandonedarea.com/hashima-island/

Po Antrojo pasaulinio karo gyventojų situacija saloje pagerėjo. Hashimoje buvo sudarytos visos tinkamos sąlygos gyventi šeimoms su vaikais. Buvo pastatyta mokykla, gimnazija, sporto salė, žaidimų aikštelės, kino salė, teatras, barai, restoranai, parduotuvės, kirpykla, ligoninė, budistų šventykla ir t. t. Transporto priemonės saloje nevažinėjo – angliakasio teigimu, – salą buvo galima pereiti greičiau nei surūkai cigaretę.

Hashima baseinas

Hashima
Sick Chirpse, http://www.sickchirpse.com/battleship-island-creepy-japanese-ghost-town/

Saloje vyravo hierarchinė socialinių klasių sistema – nevedę ir su subrangos darbo sutartinis darbuotojai buvo apgyvendinti senuose vieno kambario butuose; vedę Mitsubishi darbuotojai ir jų šeimos turėjo didesnius kambarius, bet naudodavosi bendrais tualetais, virtuve ir prausyklomis. Aukštas pareigas užimantys asmenys ir biuro darbuotojai, mokytojai, medicinos darbuotojai gyvendavo dviejų miegamųjų kambarių butuose su atskira virtuve ir tualetais. Tuo tapru Mitsubishi Hashima anglių kasyklos vadovas gyveno atskirai jam pastatytame name su visais patogumais.

Hashima
Gakuran Man, http://gakuran.com/gunkanjima-ruins-of-a-forbidden-island/

Saloje nebuvo komunalinių mokesčių, Mitsubishi rūpinosi vandens ir elektros tiekimu į salą, tačiau gyventojai patys turėjo prižiūrėti švarą viešosiose erdvėse. Tai tapo tarsi atskira uždara bendruomenė, gyvenanti ir dirbanti kartu siekdama bendro įmonės tikslo.

Hashima
Gakuran Man, http://gakuran.com/gunkanjima-ruins-of-a-forbidden-island/
Hashima

Saloje nebuvo daug žalumos, todėl žmonės sodindavo parkus ir augindavo daržoves ant namų stogų.
1974 metais anglis buvo pakeista nafta ir kasyklą buvo nuspręsta uždaryti. Per keletą dienų, salą paliko visiškai visi gyventojai.

Hashima
Abandoned area, http://abandonedarea.com/hashima-island/

Per kelis dešimtmečius, salos pastatus talžė vėjai, lietūs ir jūros vanduo. Kadangi sala po gyventojų išsikraustymo buvo visiškai neprižiūrima – keli pastatai jau yra visiškai sugriuvę. Tad dabar, kai sala yra UNESCO saugomas turistinis objektas, turistams griežtai draudžiama eiti į patį miestą – galima apžiūrėti tik vaikštant apžvalgos tekeliais šalia pakrantės. Šiuo metu tai yra vienas iš įdomiausių ir daugiausia turistų pritraukiantis objektas Nagasaki regione, Japonijoje.

Rezervacija yra būtina. Rezervacija internetu http://www.gunkanjima-cruise.jp/about.html?lang=en
Kainuoja ~ 4000 jenų vienam asmeniui, ekskursijos trukmė ~3 val. (1 val. ekskursija saloje + 2 val. plaukimas laivu).

Šaltinis:http://www.lastauskaite.com/blogas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *