23
Rgp

Japonų arbatos gėrimo ceremonija

Jau keturis šimtmečius japonai puoselėja arbatos gėrimo ceremoniją. Pagrindiniai jos principai yra: tyla, švara, ramybė ir pagarba. Šių principų pagrindu atliekamas visas ritualas.

Aštuntajame šimtmetyje japonai arbatos ceremoniją pavertė filosofija. Mokslininkas Lu Vuchas yra pasakęs: “Pirmasis puodelis tik suvilgo mano lūpas ir gerklę, antrasis pašalina vienišumą, trečiasis žada ramybę, ketvirtasis pro odą išvaro visą gyvenimo blogį, penktasis skverbiasi į mano jausmus, šeštasis nuteikia svajonei, septintasis… Gaila, bet daugiau nepajėgiu išgerti…”

Ritualas prasideda nuo vartų, vedančių į aukštos gyvatvorės saugomą uždarą erdvę. Kiekvienas už tvoros palieka visas blogas mintis ir kasdienius rūpesčius. Pirmenybė suteikiama vyriausiam ir garbingiausiam svečiui. Vartų kirtimas ir nuo jų per pievą einantis akmenų takelis yra pirmasis meditacijos žingsnis. Tokiu būdu nutraukiami ryšiaia su išoriniu pasauliu. Šio takelio paskirtis – priminti, kad atėjo metas stabtelėti, apsižvalgyti, pasidžiaugti atsivėrusia panorama.

Prie arbatos namelio pasitinka didžiai gerbiamas namelio šeimininkas (dažnai tai būna senos geišos). Po ilgų nusilenkimų šeimininkas pradeda ruošti arbatą. Samteliu pasėmęs arbatžolių, užpila vandeniu, ryžių šluotele plaka garuojančią arbatą. Kai arbata pradeda putoti žaliais debesimis iki pat puodelio kraštų, šeimininkas padeda ją netoli židinio, tokiu būdu parodydamas, kad svečiai gali vaišintis.

Arbata yra geriama susikaupus ir tyloje. Ceremonijoje svarbiausia – sutaurinti penkis žmogaus jutimus. Kai gėrimasi ikebana ar puodeliu – apvalomas regėjimas, kvėpavimą apvalo sklindantis smilkalų kvapas, klausą veikia virdulio “dina”, ragaujant arbatą išplaunama burna, o puodelis sustiprina lietimo pokūčius. Japonai mano, kad geriantieji arbatą tampa geresni, švaresni, gali geriau suprasti vienas kitą ir save. Arbatos gėrimo ceremonijoje svarbiausia yra vidinis dalyvaujančiųjų ryšys, susikaupimas, apmąstymai, pokalbis su pačiu savimi, su menu.

Arbatos gėrimo ceremoniją japonai perėmė iš kinų, bet suteikė jai unikalias japoniškas formas, gerokai pakeitė bei estetizavo. Vakariečiai dažnai nesuvokia šio ritualo visumos, kadangi arbatos gėrimo ceremonijos tradicija yra neatsiejama nuo visos japonų kultūros, dzenbudizmo filosofijos. Jos pagrindai susiformavo XV-XVI a., kai tradiciniuose japoniškuose soduose atsirado nedideli,  bet erdvūs arbatos gėrimo paviljonai. Žmonės, išmanantys ceremonijos meną ir sugebantys tinkamai ją vesti, buvo gerbiami ne mažiau nei filosofai ar poetai. Susėdus gerti arbatos socialiniai rangai netekdavo reikšmės, arbatos gėrimo ritualas tarsi įkūnydavo tobulos, harmoningos visuomenės idėją.

Arbatos gėrimo ceremonija yra estetizuotas pasaulis, minimalumo, asketizmo idėja, teigianti, kad žmogui reikia labai nedaug. Čia svarbi kiekviena smulkmena. Ypatingas dėmesys skiriamas švarai (namelio, arbatos indų, net svečių ir šeimininko drabužių), svarbu net garsai už lango, užverdančio vandens garsas, lietaus šnarėjimas lauke. Šis ritualas padeda siekti vidinės harmonijos ir apsivalymo.

Ceremonijai reikalinga aplinka, kurioje vyrauja paprastumas, nuosaikumas, natūralumas, neryškios ir nerėksmingos formos.  Viskas ypatingai dera tarpusavyje – sodas, supantis arbatos paviljoną, namelio eksterjeras ir  interjeras.

Arbatos ceremonijoje gali dalyvauti apie penketas žmonių. Vienas iš jų paprastai būna garbės svečias. Svečiai kviečiami prieš savaitę. Nuo vartų akmenuotas takelis veda link akmeninio ritualinio indo rankoms nusiplauti. Įeinant į arbatos paviljoną, reikia nusiauti, kad išorinio pasaulio dulkės liktų anapus sienų. Namelio viduje nėra baldų, tik lentynėlė, kurioje išdėliojami arbatos gėrimo ceremonijos indai. Suėjus svečiams, įnešami indai.  Svečiai juos apžiūri ir įvertina jų grožį. Po to nuvalomi specialia šilkine servetėle. Paruošiama ir užverdama arbata. Smilksta smilkalai. Svečio vaidmuo – palaikyti įdomų pokalbį su šeimininku. Pokalbyje draudžiamos visos destruktyvios temos (ligos, politika, svetimi turtai, apkalbos, gyrimasis). Vengiama visko, dėl ko pašnekovų nuomonės galėtų nesutapti.

Japoniška arbatos gėrimo ceremonija yra sudėtinga, formali ir rami. Vyksta pagal griežtai nustatytą tvarką ir judesių seką, čia daug taisyklių. Dažnaiusiai arbatos ceremonija prasideda pietų metu ir trunka apie keturias valandas. Tačiau kartais rengiamos vadinamosios nakties arbatos:  šviečiant mėnuliui – tarp pusės dvyliktos nakties ir ketvirtos ryto ir patekant saulei – tarp ketvirtos ir šeštos ryto.

Ceremonijos metu vaišinama lengvais patiekalais: sriuba, daržovėmis, žuvies užkandžiais. Per pertrauką svečiai išeina pasivaikščioti į sodą. Tuo metu sutvarkomi indai, išvalomas ir išvėdinamas namelis. Po pertraukėlės svečiai grįžta į ankstesnes savo vietas ir toliau vaišinasi arbata.

Arbatos gėrimo ceremonija yra tarsi riba tarp tikrovės ir meno pasaulio, kuriame atsidūręs žmogus gali trumpam patirti ramybę, susikaupimą, pajusti grožį ir arbatos puodelyje atrasti harmoniją.

Paieška:
Sekite mus

 

Austrės
Kimmidoll® NAUJA kolekcija!
Draugai
Draugai
© Copyright 2010-2014 Japonija.lt.