Origami – japoniškas popieriaus lankstymo menas

Origami (jap. “ori” – lankstyti, “kami” – popierius) – tai ne tik popieriniai lėktuvėliai ar gulbės, kaip dauguma mano, bet ir iš popieriaus lankstomi įvairūs vabzdžiai, augalai, žmonės, pastatai ir kt. netgi su labai smulkiomis detalėmis, pavyzdžiui, boružėlė su taškeliais, žuvis su žvyneliais ir pan.

“Tikras origamis” (true origami) yra lankstomas vien tik iš popieriaus, nenaudojant klijų ir žirklių. Lankstymas, kai naudojamos ir žirklės vadinamas „Kirigami“. Taip pat egzistuoja ir lankstymo būdas, kai lankstinys yra sudedamas iš kelių atskirai išlankstytų dalių. Toks lankstymo būdas vadinamas  sudėtiniu origamiu (modular origami).

Kiekvienas lankstinys turi du autorius. Pirmasis yra lankstinio kūrėjas, kuris sukūrė lankstinį, jį pirmą kartą išlankstė ir ištobulino. Antrasis – tai žmogus, kuris išlankstė lankstinį. Dažnai tai būna ir tas pats žmogus, bet jei pateikiamos lankstinio instrukcijos, tai tą patį kūrinį netgi gražiau už patį kūrėją gali atkartoti ir kiti žmonės.

Pasaulyje žinomiausias origamis – „gervė“ (japoniškai „orizuru“ 折鶴). Dažnam žmogui žodis „origami“ asocijuojasi būtent su gerve. Legenda sako, kad jeigu sergantysis išlanksto 1000 gervių, tai pasveiksta.

Kaip viskas prasidėjo? VI amžiuje budistų šventikai iš Kinijos į Japoniją atvežė popieriaus gamybos paslaptį. Kai kurie istorikai mano, kad kartu atkeliavo ir ten jau egzistavę lankstymo metodai. VII amžiuje po visą Japoniją išplito popieriaus gamybos manufaktūros, kuriose vyravo rankų darbas, todėl kainos buvo labai aukštos. Dėl didelės popieriaus vertės žmonės darė iš jo specialų origamį, skirtą apeigoms. Tokio origamio lankstymas buvo griežtai nustatytas ir išmokyti jį lankstyti galėjo tik specialistas. Tai buvo sudėtingas ir varginantis stilius, todėl jis nepaplito šalyje, o XIX šimtmetyje ir galutinai išnyko. Keletas apeiginių lankstinių davė pradžią šiuolaikiniam origamiui.

Į Europa šį meną, per Ispaniją, atnešė arabai apie XVI a. Ispanijoje iš visų Europos šalių labiausiai ir įsitvirtino origami. Ispanai  kaip ir japonai turi savo tradicinį lankstinį „pajarita“. Tai – stilizuotas tupintis paukščiukas.

XIX amžiuje rankinį darbą pakeitė mechanizmai, todėl popierius atpigo ir tapo plačiau naudojamas, kartu populiarėjo ir lankstyba. Origamio lankstymo metodai pasidarė ne tokie griežti.

Iš sąstingio šį meną pažadino garsus origami meistras Akira Jošidzava (Akira Yoshizawa) (19112005). Per savo gyvenimą jis parašė 18 knygų ir iki 1989 m. sukūrė daugiau nei 50000 origami modelių. 1983 m. jis buvo apdovanotas „Tekančios saulės ordinu“. Jo knygos pradėjo „origami renesansą“, po duotos pradžios daugybė žmonių iš viso pasaulio susidomėjo origami menu, ėmė kurtis origami mėgėjų draugijos, pradėtos kurti naujos lankstymo technologijos. Pradėta leisti daug daugiau knygų. Akira Jošidzava mirė 2005 m. kovo 14 d. per savo gimtadienį, sulaukęs lygiai 94-ių metų.

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja daugybė origami draugijų įvairiose šalyse. Garsiausios yra Amerikos origami draugija „Origami USA“, Britanijoje „BOS“ (British Origami Society) ir Japonijos origami draugija „Tanteidan“. Šios draugijos leidžia savo žurnalus, kurie yra žinomi visam pasaulyje.

Lietuvoje origami menas nėra populiarus. 1957 m. Pasirodė E. Trumpos knyga „Popieriaus lankstymas“. Maždaug po dviejų dešimtmečių pasirodė to paties autoriaus „Popieriaus lankstiniai“, kurių buvo du leidimai. 1989 m. buvo išleista Jūratės Paulionytės „Susipažinkite – Origamis“, kurioje pateikiama šiek tiek aprašymų apie šį meną, lankstymo instrukcijų. Tačiau ten pateiktų origami lankstymui dažnai naudojamos žirklės ir klijai, kas lankstyti „tikriesiems“ origami nenaudojama. Taip pat ten pateikiami kitokie sutartiniai ženklai, kurie labai klaidina pratusius prie Akiros Jošidzavos sukurtų, pasaulyje standartu tapusių ženklų. Visgi ši knyga yra geriausia, ką lietuviai turi apie origami meną. Po šios knygos dar buvo išleista užsienio autorių knygų vertimų. Visa Lietuvoje leista literatūra apie origami yra skirta daugiau vaikams.

Parinktas popierius turi ne mažiau įtakos lankstinio grožiui, nei pats lankstymas. Pagal būsimą origamį parenkama popieriaus spalva ir savybės. Jei origamis nesudėtingas, tai popierius neturi didelės reikšmės: lėktuvėlį ar gervę galima išlankstyti beveik iš bet kokio popieriaus. Tačiau kai lankstinys sudėtingesnis, kai tenka lenkti per 7–20 sluoksnių,, iš plono popieriaus išlankstytas sudėtingesnis origamis neišlaikys savo formos, laikui bėgant atsilankstys galūnės, kampai. Sudėtingesniems origamiams lankstyti dažniausiai naudojamas folinis popierius (foil paper), prie kurio priklijuota folija. Toks popierius yra tvirtesnis, todėl rečiau plyšta lankstant. Taip pat svarbu pasirinkti popieriaus lapo dydį. Jei lankstinys nėra sudėtingas, tai nerekomenduotina imti didelio lapo: iš didelio lapo išlankstytas paprastas lankstinys atrodo grubiai, greitai suglęžta, susmunka. Pvz., tradicinė japonų „gervė“ iš didesnio nei 15×15 cm kvadrato atrodys per daug gremėzdiška. Tačiau labai sudėtingiems origamiams toks lapas dažnai bus per mažas. Galiausiai reikia pasirinkti popieriaus spalvą.

Yra du pagrindiniai origami lankstymo perteikimo būdai. Populiariausias – diagrama, kurioje žingsnis po žingsnio su iliustracijomis aprašomas visas lankstymo procesas. Diagramas gana paprasta perprasti, tereikia žinoti pagrindinius sutartinius ženklus, kurie paprastai vienodi visame pasaulyje. Turint įgūdžių pagal diagramas galima išlankstyti viską. Tačiau jas nubraižyti – labai varginantis ir nuobodus darbas lankstinio autoriui. Be to, lankstydamas pagal diagramas, žmogus gali taip ir nesuprasti pačios lankstinio „struktūros“: jam origamis bus nuoseklus, žingsnis po žingsnio, popieriaus lankstymas, kas galiausiai virsta į kokį gyvūną ar mašiną. Bet visos „esmės“, kaip „kvadratas virsta į gyvūną“ jis taip ir nesupras. Kitas lankstymo perteikimo būdas – tai „crease patterns“ (CP). Tai – gana naujas origami instrukcijų vaizdavimo būdas. Skirtingai nei diagramose, čia visa informacija sudėta į vieną brėžinį, pateikiamos tik nubraižytos linijos ant kvadrato, „žymės“, per kurias turi būti lenkiamas popierius. Kartais net pats meistras, sukūręs naują figūrą, negali nubraižyti diagramos, nes nežino jos lankstymo eiliškumo. O CP gaunamas savaime – išlanksčius figūrą atgal į tiesų popieriaus lapą jame lieka visos lenkimo linijos.

 

4 atsakymai į “Origami – japoniškas popieriaus lankstymo menas”

  1. Vaidotai Tomkau, ismok prasau lietuviskai rasyti ,o veliau pradek popierinius lektuvelius ir gulbes lankstyti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *