Sumo (相撲 sumō) istorija

Iki šiol nėra patikimų duomenų ar sumo atsirado Japonijoje, ar atkeliavo iš žemyno…

Vis tik japonų specialistai, skrupulingai tyrinėjantys sumo atsiradimo ir vystymosi istoriją, ne be pagrindo teigia, kad Sumo Japonijos salose atsirado ne vėliau, kaip  prieš du tūkstančius metų!

Japoniškuose mituose ir legendose yra nemažai pasakojimų apie sumo. Seniausioje japoniškoje kronikoje „Kodžiki“ ((古事記, „Senovės reikalų užrašai“)  datuojama VIII a. (711–712 m. )), pasakojama apie tai, kaip saulės deivė Amaterasu ( (天照), Amaterasu-ōmikami (天照大神 / 天照大御神)), beje ji ir sutvėrė Japonijos salas, išsiunčia naują valdytoją- Takemidzuti į Idzumo šalį, kad šis perimtų valdymą iš senstančio dievo Okunikusi. Dievas Takemidzuti (tuomet visi valdovai buvo vadinami dievais)  neišdrįso tiesiai pasakyti, kad nenori paklusti aukščiausiosios deivės įsakymui, todėl pakvietė Okunikusi į kovą tardamas: „Išmėginkime jėgas, pasigalynėkime, kuris laimės, tas ir taps valdovu“. Ir susikovė du dievai… Laimėjo Takemidzuti naujasis Idzumo valdovas…

Taigi, tikėtina, kad tai ir buvo pirmoji sumo kova. Ir ji įvyko neatmenamais laikais, nes istorikai net apytiksliai nesiima spėti, kada gi gyveno  minėti du dievai… Be to, tai tikrai buvo pirmasis kartas kai kova dėl valdžios baigėsi taip gražiai.

Kitoje japonijos kronikoje Nihon Shoki ((日本書紀) baigta rašyti 720m),  tai antroji seniausia Japonijos istorijos knyga), užrašyta legenda apie tai, kaip septintų metų, septinto mėnesio, septintą dieną, imperatoriaus Suinin (垂仁天皇) akyse, o jis jau buvo 11-asis Japonijos imperatorius, sumo kovoje susirungė du įžymūs kariai Nomi no Sukune (野見 宿禰) ir Taima no Kehaya (当麻蹴速)

Pagal senovinį mėnulio kalendorių, septintas mėnuo yra rugpjūtis. Tai pirmojo ryžių derliaus nuėmimo mėnuo. Matomai jau tuomet sumo kovos buvo rengiamos reguliariai, religinių švenčių metu, kai buvo dėkojama dievams už gerą derlių ir šios kovos greičiausiai buvo religinių apeigų dalis.

Taigi, pasak legendos, nugalėtoju tapo Nomi no Sukune (野見 宿禰) vėliau jis buvo paskelbtas vienu iš šintoizmo dievų ir iki šiol Japonijoje garbinamas kaip Sumo pradininkas.

Persikelkime į kiek vėlesnius laikus – Kofun laikotarpį ((古墳時代; Kofun-jidai)  truko nuo 250 iki 538 m. pr.m.e. ). Yra nemažai archeologinių radinių liudijančių, kad tuo metu sumo jau buvo plačiai paplitęs ir įgavęs naujų funkcijų.

Tuo metu valdovai buvo laidojami  pilkapiuose- Kofunuose (dėl šių pilkapių laikotarpis pavadintas Kofun laikotarpiu). Kasinėjant valdovų kapus- Kofunus, tarp daugybės rastų daiktų yra ir molinių figūrėlių vaizduojančių sumo kovotojus, o taip pat ritualinių ir namų apyvokos indų puoštų sumo imtynių vaizdais. Įdomu tai, kad paveikslėliuose vaizduojami ne tik susirėmę kovotojai, bet ir žiūrovai. Vadinasi tuo metu sumo jau buvo žiūrovų vertas reginys.

Na, o faktų apie pirmąjį sumo turnyrą, randame jau minėtoje Japonijos kronikoje Nihon Shoki. Imperatorius Kōgyoku (皇極天皇 ,  594–661), , priimdamas Silla (Korėjos pusiasalio pietinė dalis) šalies pasiuntinį, sukvietė iš visos šalies geriausius karius- galiūnus ir jo garbei surengė sumo turnyrą. Tai rodo, kad sumo tampa valdovų bei jų svečių vertu reginiu.

Sumo aukso amžius- Edo periodas ((江戸時代 Edo jidai) datuojamas nuo 1603 iki 1868 )). Šio periodo metu ypač audringai ima vystytis „liaudies“ sumo. Sumo kovos ir masiniai turnyrai imti rengti reguliariai. Juos rengė valstiečiai, amatininkai ir pirkliai. Šiogūnas (karinis titulas) Tokugawa Ieyasu (徳川 家康,) susirūpinęs, kad tokiu būdu bus iškraipytas tikrasis, „grynasis“ ir  galantiškas sumo,  XVIIIa. išleido specialų dekretą draudžiantį „gatvės“ sumo. Tačiau šis dekretas patyrė visišką fiasko ir po kelių metų buvo pakeistas kitu įsaku, nurodančiu, kad sumo turnyrai turi būti rengiami tik tam numatytose vietose. Vis tik gatvės sumo buvo taikomi ir kiti apribojimai, nes tokiuose turnyruose, nebuvo kompetetingų teisėjų ir  ginčai dėl nugalėtojo dažnai peraukdavo į masines muštynes ir netgi ginkluotus susirėmimus.

Trijuose didžiuosiuose miestuose- Osakoje, Kiote ir Edo (Tokijas) XVIIIa jau veikė sumo profesionalų bendrijos- Rikishi.

Šiogūnatas ėmė licenzijuoti rikishi bendrijų veiklą ir XVIIIa pabaigoje sumo turnyruose galėjo dalyvauti tik rikishi bendrijų nariai.  Taigi, nuo šių turnyrų ir prasideda šiuolaikinio sumo istorija.

http://www.iamtheglobe.com/ogcblog/2016/8/10/the-supersized-history-of-sumo-wrestling

https://www.jref.com/articles/sumo.32/

http://japan.aikiclub.ru/budo/sumo/history.asp

Vienas atsakymas į “Sumo (相撲 sumō) istorija”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *