29
Geg

Tanka ir Haiku – ypatingos japonų poezijos formos

Tanka ir haiku yra dvi savotiškos japonų poezijos formos. Pirmiausia išsivystė tanka. Tai penkių eilučių poezijos kūrinėlis. Pirmąją eilutę sudaro penki skiemenys, antrąją — septyni, trečiąją taip pat penki, o ketvirtą ir penktą – septyni skiemenys. Taigi iš viso trisdešimt vienas skiemuo. Kadangi kiekvienas japonų kalbos žodis baigiasi balse arba garsu „n“, o kiekvienas skiemuo — taip pat balse, tai dėl šios priežasties tankai nereikia rimo. Tanka neturi ir metro, kuris vartojamas Europos poezijoje, nes japonų žodžio skiemenys ištariami beveik vienodu balso augštumu. Nors ir nesinaudodama šiomis poezijos priemonėmis, tanka vistiek yra labai skambūs eilėraščiai.

Svarbiausias dalykas tankoje yra minties glaustumas, trumpumas, idėjų turtingumas, sugestyvumas, elipsė. Poeto darbas tankoje — tai tik parodymas kokios nors scenos. Skaitytojas turi atkurti, kas autoriaus nepasakyta. Tanka sužadina jam vaizduotę ir jis eilėraščio rėmuose regi daug detalių, veikiančių jo emocijas. Šiuo atžvilgiu skaitytojo santykis su eilėraščiu yra toks pat, kaip žiūrovo su abstrakčiu paveikslu.

Tanka priklauso lyrikos sričiai. Jos turinį sudaro gamta ir žmogus su savo emocijomis ir gyvenimo filosofija. Tankos tonas dažnai būna eleginis. Deja, išvertus tanką į lietuvių ar kitą kurią kalbą, nebelieka joje to subtilumo, kokį turi originalas. 

Iš tankos septynioliktame amžiuje išsivystė nauja poezijos forma – haiku. Iš esmės tai ta pati tanka, atmetus paskutiniąsias dvi jos eilutes. Taigi haiku susideda iš trijų eilučių: pirmoji ir trečioji turi po penkis skiemenis, o antroji — septynis.

Pirmas haiko reikalavimas — jis turi priminti skaitytojui vieną kurį nors metų laikotarpį. Antras privalumas — tai objektyvinis ir subjektyvinis momentai, kurie išreikšti konkrečiu aprašymu ir emocinių išgyvenimų sukėlimu. Apskritai haiku yra impresijonistiškai vaizduojamas išorinis pasaulis, ypač gamtos grožis ir žmogaus nuotaikos. Haiku yra žodinis paveikslas, sukeliantis susimąstymą ir estetinius jausmus.

Haiku nevartojama skyryba. Sakiniuose nėra santykinių įvardžių, vengiama veiksmažodžių. Paskutinis žodis haike dažnai pavartotas taip, kad skaitytojui sudaro nebaigtos minties įspūdį, kaip mūsų daugtaškis. Išversti haiką į lietuvių kalbą tuo pačiu skiemenų skaičiumi nelengva. Taigi ir čia duodami haikų vertimai retai kada atitiks originalo skiemenų skaičių.

Haiku poeziją itin išpopuliarino Basho (1644-1694) ir  jo mokiniai. Basho dar mažas pateko į vieno didiko pilį, kur ir išmoko poezijos rašymo meno. Vienas iš žinomiausių jo haiku yra šis:

Senas tvenkinys.
Varlės šuolis.
Vandenio garsas.

Autorius: J. TININIS

Šaltinis: http://www.aidai.us

Paieška:
Sekite mus

 

 

Austrės
Kimmidoll® kolekcijos
Draugai
Draugai
© Copyright 2010-2014 Japonija.lt.