Tokijo dietos paslaptys: štai kodėl japonės nestorėja

Japonų kilmės rinkodaros konsultantė Naomi Moriyama dalijasi savo jaunatviško, energingo gyvenimo būdo ir grakščios figūros paslaptimis. Moteris nesiūlo griežtos dietos ar kūno formavimo plano. Pagrindinė paslaptis – namuose ruoštas japoniškas maistas. N. Moriyama įsitikinusi, kad jos kraštiečių ilgaamžiškumą ir mažą nutukusių žmonių skaičių lemia maistas – toks, kokį autorės vaikystėje jos mama ruošdavo Tokijuje.

N. Moriyamos ūgis siekia vos 152 cm. Šiuo metu ji gyvena Niujorke. Lankydama koledžą smulkutė moteris priaugo daugiau kaip 11 kilogramų – jos manymu, tam daugiausiai įtakos turėjo amerikietiškas išsineštinis maistas. Tad ji kartu su amerikiečiu sutuoktiniu neseniai pradėjo rinktis tradicinę japonų mitybą. Sulieknėjusi ir energingesnė N. Moriyama panoro savo strategija pasidalinti su skaitytojais knygoje „Japonės nesensta ir nestorėja“.

Autorė taip pat cituoja senas japonų liaudies patarles. Pavyzdžiui: „Jeigu patirsite malonumą valgydami anksčiau neragautą maistą, Jūsų gyvenimas bus 75 dienomis ilgesnis.“ Vis dėlto N. Moriyamos teiginys, kad japonės nepatiria problemų ar rūpesčių dėl svorio, nepagrįstas faktais. Neseniai atlikti tyrimai rodo priešingai. Mokslininkai nustatė, kad studentiško amžiaus japonės yra vienos labiausiai dėl svorio nerimaujančių moterų pasaulyje, o vyresnio amžiaus japonės vis dažniau susiduria su problemomis dėl svorio.

Pagrindiniai principai

Yra septynios Tokijo virtuvės paslaptys. Pirma – pirmenybė teikiama žuvims, sojoms, ryžiams, daržovėms ir vaisiams. Antra – porcijos yra mažos. Trečia – pusryčių valgiaraštį papildo miso sriuba. Ketvirta – produktai apdorojami lengvai ir švelniai. Penkta – duona pakeičiama ryžiais. Šešta – mažulytės desertų porcijos. Ir septinta – japonės nebadauja ir nesilaiko dietų, jos tiesiog labai saikingai valgo tai, ką nori.

Kaip veikia dieta?

Naudoti valgymo lazdeles neprivaloma. Taip pat nebūtina rinktis sušių ar japoniško maisto restoranų valgiaraščius primenančių patiekalų. Svarbiausia – ruošti paprastus patiekalus iš žuvų, daržovių ir ryžių. Maistą reikėtų patiekti japonišku stiliumi – kiekvienas patiekalas valgomas atskirai, o porcijos nėra didelės. Neprisikimškite ir laikykitės principo „hari hachi bun me“ – liaukitės valgyti, kai pajusite 80 % sotumo. Be to, reikia daug vaikščioti – kai tik įmanoma, rinkitės kelionę pėsčiomis.
Ką galite valgyti?

Septyni maisto produktai – arba septynios maisto produktų grupės. Autorė aprašo septynias pagrindines japoniško naminio maisto produktų grupes. Tai žuvys, daržovės, ryžiai, sojos, makaronai, arbata (ypač – žalioji) ir vaisiai. Tarp tipiškų japonų virtuvės produktų rasite puikiai žinomo maisto – rapsų aliejaus, ryžių, svogūnų, morkų ir kininių kopūstų. Mažiau paplitusių produktų – tokių kaip džiovintos pelamidės ir hijiki dumbliai – surasti gali būti ne taip paprasta. Kiekvienas patiekalas papildomas ryžiais, bet porcijos yra mažos. N. Moriyama pripažįsta, kad baltuosius ryžius sveikiau keisti rudaisiais. Taip pat reikėtų rinktis mažai druskos turintį sojų padažą.

Ar dieta padeda atsikratyti svorio ir palaikyti formą?

Sunku pasakyti. N. Moriyama teigia, kad valgydama amerikietišką maistą ir rinkdamasi šios šalies gyventojams įprasto dydžio porcijas „pilnėja gąsdinančiu greičiu“. Autorė pateikia dietos efektyvumo įrodymą: jos sutuoktiniui pavyko atsikratyti beveik 16 kilogramų (nors jos knygoje nenurodoma, kiek laiko tai užtruko).

Ar ši dieta sveika?

Neabejotinai. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino teigiamą azijietiškos mitybos poveikį sveikatai. Ypač svarbus tyrimas buvo atliktas Kornelio universitete, vadovaujant pripažintam maisto mitybos tyrėjui, mokslų daktarui T. Colinui Campbellui – čia nagrinėta kinų mityba.

Ką sako ekspertai?

Mokslų daktarė Lilian Cheung (Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Mitybos departamento direktorė, atsakinga už informacijos apie sveikatą sklaidą ir ryšius) teigia, kad knygoje išdėstytos strategijos ir aprašytos mitybos rekomendacijos yra patikimos. Bet ji įžvelgia ir trūkumų. Visų pirma neribotai vartojant sojų padažą ir valgant sūdytas daržoves gaunama pernelyg daug natrio. Dar viena problema – valyti baltieji ryžiai.

L. Cheung pataria: „Visiems rekomenduoju rinktis ruduosius ryžius vietoj baltųjų. Šie neskaldyti grūdai padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms bei II tipo diabetui.“ Jos manymu, laikantis dietos nereikėtų apsiriboti tik japonų virtuve – galima rinktis ir kitų Azijos tautų patiekalus. „Jeigu dievinate japonišką maistą, šios knygos rekomendacijos Jums tikrai patiks. Bet tai nėra vienintelis būdas sveikai maitintis ir palaikyti tinkamą svorį“, – pažymi L. Cheung. Kornelio universiteto tyrėjas T. Colin Campbell taip pat įvertino šią dietą: „Mano manymu, azijiečių mityba puikiai tinka svoriui palaikyti – jie valgo daug augalinio maisto, vaisių, grūdų, vartoja mažai riebalų. Toks maistas neleidžia priaugti svorio. Manau, dieta puikiai atitinka šį tikslą – be to, yra saugi.“

Kam tinka ši dieta?

Tiems, kurie mėgsta japonišką maistą. Bet, norint griežtos struktūros dietos, N. Moriyamos strategija gali nepatikti – tai veikiau bendros rekomendacijos, o ne konkretus, kalorijas ribojantis svorio mažinimo planas.

Išvada

Ne kiekvienas pusryčiams su malonumu siurbčios miso sriubą ar gardžiuosis keptu tofu, bet japoniško maisto mėgėjams ši dieta tiks ir patiks. Tiesiog nėra garantijų, kad pavyks atsikratyti svorio.

Šaltinis: medguru.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *