Valstybinės šventės

Japonų šventės yra labai gausios ir įvairios. Čia susilieja vietinės ir kiniškos, valstybinės ir regioninės tradicijos. Nemažą dalį švenčių japonai parėmė iš Kinijos, bet laikui bėgant perimtos šventės vis labiau susiliejo su vietiniais papročiais ir galiausiai nuo pirmykštės versijos liko nebent pavadinimas ar data.  Tarp visų švenčių galima išskirti keletą pagrindinių grupių: valstybinės, Sekku, kitos visuotinės šventės ir regioninės. Kiti šventes linkę skirstyti į valstybines ir matsuri. Valstybinės šventės tai nustatytos nedarbo dienos. Dauguma valstybinių švenčių yra susijusios su tradicinėmis, bet daugumos datų yra sugalvotos. Kai kurios jų turi sąlytį ir su imperatoriaus garbinimu. Apie valstybines šventes trumpai.

 

Sausio 1 d. Ganjitsu –Naujieji metai japonams viena svarbiausių švenčių. Beje, Japonai švenčia vakarietiškus Naujuosius metus, tuo tarpu kai didžioji Rytų Azijos gyventojų dalis švenčia Naujuosius pagal Kinų kalendorių. Šios šventės išvakarėse (omisoka – gruodžio 31) yra tvarkomi namai, kad jokie ‘nešvarumai’ nepaveiktu naujųjų metų. Tądien nemažai žmonių aplanko budistines šventyklas kad paklausyt kaip varpas suskambės 108 kartus (tikima, kad žmogus turi 108 nuodėmes ir vienas varpo suskambėjimas nuvalo vieną nuodėmę). Taip pat yra stengiamasi ilgai nemiegot, kad 12 valandą nakties suvalgyti toshikoshi-soba – viliamasis kad šeimos gerovė tęsis kaip ir ilgi makaronai.
Japonai, kitaip nei mes, nesėdi iki paryčių, o gulasi anksti. Pirmoji naujųjų metų diena (ganjitsu) tradiciškai leidžiama su šeimos nariais. Per šias dienas lankomos budistinės bei sintoistinės šventyklos, Imperatoriaus rūmai, einama į svečius pasveikint kitų, pagurkšnot kartu ryžių vyno, keičiamasi naujametiniais sveikinimo atvirukais.

Sausio 15 d. Seijin – no – hi Pilnametystės diena. Ši šventė yra švenčiama kasmet nuo senų senovės. Antrą sausio pirmadienį valstybė sveikina jaunimą, kuriam per pastaruosius metus suėjo 20 metų. Sakomos kalbos, įteikiamos mažos dovanėlės, o po oficialios dalies šventė tęsiasi šeimos arba draugų rate.

Sausio 26 d. Imperatoriaus diena – tai valstybės diena. Šios šventės metu vienintelį kartą per metus šalies svečiai ir gyventojai oficialiai įleidžiami į imperatoriaus rūmus.

Vasario 11 d.Kenkoku kinenbi Valstybės įkūrimo diena.  Remiantis istorijos šaltiniais, šią dieną 660 pr.Kr. buvo  karūnuotas pirmasis Japonijos imperatorius.

Kovo 21 d. Shunbun – no – hi Pavasario lygiadienio diena. Ši diena patenka į ohigan savaitę, kurios metu lankomi kapai.

Balandžio 29 d. Showa – no – hi. Tai buvusio imperatoriaus Showa gimtadienis. Anksčiau šią dieną buvo minima žalumos diena, dabar ji perkelta į gegužės 4d. Laikotarpis balandžio 29 d. – gegužės 5d. Dar vadinamas Auksine savaite. Tai ilgiausias nedarbo dienų laikotarpis. Prasideda jis buvusio Imperatoriaus gimtadieniu (Showa no Hi), o baigiasi Vaikų dieną.

Gegužės 3 d. empo kinenbi Konstitucijos diena. Šia diena yra minimas naujos Konstitucijos įvedimas. Naujoji konstitucija įsigalėjo po karo.

Gegužės 4 . Midori – no – hi Žalumos diena. Šventė žymi imperatoriaus Showa meilę gamtai ir augmenijai.

Gegužės 5 d. Kodomo – no – hi Vaikų diena. Senovei tai buvo berniukų šventė, bet 1948-ais metais šventė buvo pervadinta į Vaikų dieną ir tapo valstybine švente. Nepaisant to, šią dieną priimta kartu su berniukais leisti karpius primenančius aitvarus (koinobori), nes jie neša sėkmę; namai puošiami karių lėlėmis (musha ningyo).

Liepos 16 d. mi – no – hi Jūros diena. Ši šventė žymi imperatoriaus Meiji sugrįžimą iš  Hokkaido kelionės laivu 1876 metais.

Rugsėjo 17 d. Keiro – no – hi Pagarbos seneliams diena. Ši diena simbolizuoja pagarbą ilgaamžiškumui.

Rugsėjo 23 d. Shubun – nohi Rudens lygiadienio diena. Šį lygiadienį kaip ir pavasario yra lankomi kapai.

Spalio 10 d. Taiiku – no – hi Kūno kultūros diena. Šią dieną 1964 metais vyko Olimpinių žaidynių Tokijuje atidarymas.

Lapkričio 3 d. Bunka – no – hi Kultūros diena. Tai kultūros skatinimo ir laisvės ir taikos, meilės diena. Šią dieną mokyklos ir vyriausybės apdovanoja pasirinktus asmenis už jų ypatingus pasiekimus kultūrai.

Lapkričio 23 d. Kinro kansha – no – hi. Padėkos už darbą diena

Gruodžio 23 d. Tenno tanjobi Imperatoriaus gimtadienis. Dabartinio imperatoriaus gimtadienis Japonijos visada yra nacionalinė šventė. Pasikeitus imperatoriui, keičiasi ir šios šventės diena.

3 atsakymai į “Valstybinės šventės”

  1. Tai kaip aš supratau pilnamečiais Japonijoje lakomi žmonės nuo dvidešimties metų ar kaip?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *