Trys išmintingos beždžionės Sandzaru ( 三猿, sanzaru)

Tikriausiai esate matę senovės rytų simbolį – tris beždžiones. Iki šių dienų jų kilmė nėra aiški – vieni įvardija Kiniją, kiti Indiją, ar net Afriką, tačiau daugelis tiki, kad trijų beždžionių gimtinė yra Japonija.
Vakarų pasaulyje jos kartais interpretuojamos klaidingai – kaip nematymas, negirdėjimas ir nekalbėjimas, bei ignoravimas problemų, ar kaip moralinės atsakomybės vengimas.

Japonijoje aforizmas  “Trys išmintingos beždžionės“ ( 三 猿, sanzaru), simbolizuoja budizmo idėją nedaryti blogio, atsiriboti nuo netiesos. Manoma, kad trys šventos beždžionės yra mėlyno veido dievybės Shomen-Kongo (青 面 金剛) , saugančios žmones nuo dvasių, demonų ir ligų, palydovės. „Jei nematau blogio, negirdžiu apie blogį ir nieko apie jį nesakau, tada esu apsaugotas nuo jo“.

Shomen-Kongo (青 面 金剛)
Jei žmogus laikosi beždžionių vaizduojamų principų, jis yra nepažeidžiamas. „Nežiūrėkite į tai, kas prieštarauja taisyklėms, neklausykite to, kas yra bjauru, nesakykite to, kas kitiems yra bjauru“, – Konfucijus, „Pokalbiai ir nuosprendžiai“ (Lun Yu).
Trijų beždžionių vardai yra Midzaru (jap. 見猿, mizaru), Kikadzaru (jap. 聞か猿, kikazaru) ir Ivadzaru (jap. 言わ猿, iwazaru). Midzaru yra užsidengusi savo akis, Kikazaru – savo ausis, o Ivazaru – savo burną. Japonų veiksmažodžio priesaga „-zaru“ suteikia neigiamą prasmę ir skamba labai panašiai kaip jap. „beždžionė” – „saru“ (猿).
Kartais pridedama ketvirta beždžionė – Shizaru, simbolizuojanti „nedaryti blogio“ principą. Ją galima pavaizduoti uždengiant pilvą ar tarpkojį. Tačiau, ji nėra labai populiari, nes japonų kalboje skaičius „4“ tariamas taip pat, kaip „mirtis“ (死) – „shi“.
Ši „Trijų išmintingų beždžionių“ istorija išplito toli už Tekančios saulės šalies ir atsispindi ir šiuolaikinėje kultūroje, ji išsaugota ir tapyboje, ypač ukiyo-e žanre. Japonams tokia trijų beždžionių kompozicija gerai žinoma kaip „trys beždžionės iš Nikko”.
Nikko yra vienas seniausių ir garsiausių religinių centrų Japonijoje.
Jis yra 140 km į šiaurę nuo Tokijo. Yra toks japonų posakis: „nesakyk kekko (puikus), kol nepamatysi Nikko“.
Toshogu šventykla
O garsiausias Nikko pastatas yra šintoistų Toshogu šventovė, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
„Toshogu“ kompleksą sudaro 55 pastatai, dekoruoti išraiškingais medžio drožiniais. Tai vienas įspūdingiausių ir gausiausių Japonijos šventyklų kompleksų. Ryškių spalvų pastatai, puošnūs medžio drožiniai ir dailūs aukso lapų apdailai paverčia šią šventyklą neprilygstama !
Na, o komplekso ūkinis pastatas – arklidė – išgarsėjo trijų, jame išraižytų, beždžionių dėka.
Šaltiniai: https://en.wikipedia.org/wiki/Three_wise_monkeys
http://www.hoshinoresorts-magazine.com/en/toshogu-nikko-temple/

Kongō Gumi Co., Ltd. (株式会社 金剛 組)

Tai Japonijos statybinė bendrovė, kuri iki 2006m buvo seniausia pasaulyje veikianti bendrovė.

Kongo Gumi, kaip nepriklausoma kompanija,  dirbo 1 400 metų!

Bendrovė  veikė nuo  578 m., kai vienas iš kvalifikuotų korėjiečių imigrantų, vardu Shigemitsu Kongo, įkūrė savo verslą.

Tuo metu Japonijoje budizmas augo, imperija aktyviai skatino budizmo priėmimą visoje Japonijoje.
Kadangi japonai neturėjo patirties statant budistų šventyklas, pagalbos jie ieškojo užsienyje.  Shigemitsu Kongo buvo garsus šventyklų statytojas, o Japonijos karališkoji šeima įpareigojo jį pastatyti Shitenno-ji šventyklą, kuri iki šiol stovi Osakoje.


Shitenno-ji šventykla

Kongo pamatė neįtikėtiną galimybę.  Budizmas Japonijoje sparčiai plėtėsi ir jis žinojo, kad dešimtmečius gali turėti darbo,  statydamas šventyklas. Tačiau, net pats  Shigemitsu neįtarė, kad darbuojantis, dešmtmečiai virs šmtmečiais!

 Osaka Castle in Osaka

Įmonę valdė iš kartos į kartą Kongo šeimos nariai. Atsekama net 40 kartų. Įdomu, kad uošviai taip pat prisijungdavo prie klano, perimdami Kongo pavardę. Taigi, bėgant metams  linija būvo tęsiama ir  per sūnus ir per  dukras.

Per šimtmečius Kongō Gumi dalyvavo statant daugelį garsių pastatų, įskaitant XVI amžiaus Osakos pilį.

 Osaka Castle in Osaka

Labai gaila, bet 2006m įmonę,  patyrusią finansinių sunkumų,  tų pačių metų, sausio mėn. įsigijo „Takamatsu Construction Group“ . Ir Kongo Gumi tapo dukterine įmone. „Takamatsu Construction Group“ įkūrė naują įmonę „Kongogumi Engineering Co Ltd.“

Kongo Gumi išgyveno daugybę politinių krizių, karų ir stichinių nelaimių.
Jie išgyveno netgi  Meidži restauraciją (明治維新; Meiji ishin) 1800-aisiais – laikotarpiu, per kurį vyriausybė pasiryžo išnaikinti budizmą iš Japonijos, taigi ir šventyklų statybos pramonę. Jie net išgyveno du atominius sprogimus, bet nesugebėjo išgyventi skolų naštos, atsiradusios  per finansinę krizę.  Krizė prasidėjo devintajame dešimtmetyje, kai Japonija atsidūrė epinio finansinio burbulo viduryje...

Iki likvidavimo Kongo Gumi dirbo tik 100 darbuotojų, o 2005 m. Metinės pajamos sudarė 7,5 milijardo ((70 milijonų dolerių);  Bendrovė vis dar specializuojasi budistų šventyklų statyboje.

Paskutinis prezidentas buvo Masakazu Kongō, 50-asis Kongō, kuris vadovavo firmai.

The Horyu-Ji, a temple in Irakuga, Nara Perfecture

 

https://www.amusingplanet.com/2019/11/kongo-gumi-1400-year-old-company.html

 

Oficialus Imperatoriaus įžengimas į sostą

Japonijos imperatorius Naruhito šiandien oficialiai paskelbė įžengęs į Chrizantemų sostą ir taip užbaigė sosto perėmimą.

Ceremoniją stebėjo užsienio šalių karališkųjų šeimų nariai ir politiniai lyderiai.
Viso ~2 000svečių.

Ceremonija vyko tvyrant tylai, pertraukiamai tik būgnų ir gongų dūžių.

Ritualinius drabužius vilkintis monarchas ištarė: „Šaliai ir užsieniui skelbiu savo intronizaciją.“

O ceremonijai pasibaigus premjeras Shinzo Abe triskart sušuko „Bandzai!“ -„Tegyvuoja imperatorius“.
Tai amžius skaičiuojanti ceremonija, labai iškilminga ir graži…
Beje, ceremonijos mastas sumažintas dėl taifūno „Haqibis“, siautusio Japonijoje prieš daugiau nei savaitę ir pražudžiusio per 80 žmonių, padarytos žalos.

Imperatoriene Masako prabangiu, senovinio stiliaus, kimono ir šukuosena.

 

Mūsų prezidentas su žmona taip pat dalyvavo iškilmėse.

 

 

 

 

SUMO PRISTATYMO RENGINYS

„Nepaprastas didžiojo sumo pasaulis“

Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Kauno kovos menų akademija kviečia į Japonijos nacionalinio sporto sumo pristatymo renginį, kuris vyks spalio 7 d. 18 val. Kauno kovos menų akademijoje (Jonavos g. 41D Kaunas).

Pristatymą surengs žymus „NHK World Japan“ televizijos laidų apie Sumo „Grand sumo“ vedėjas Hiro Morita iš Japonijos. Renginio metu bus pristatoma sumo atsiradimo istorija bei  tradicijos, pagrindiniai šios sporto šakos principai ir imtynių technikos, taip pat supažindinama su šio sporto užimama vieta tarptautiniu mastu.

Tai bus interaktyvus renginys, kurio metu klausytojai ne tik išgirs įdomių faktų apie šią Lietuvoje retai sutinkamą sporto šaką, bet ir patys galės užduoti rūpimus klausimus bei išbandyti sumo techniką. Renginio metu veiks ir nedidelė sumo pasaulyje naudojamų reikmenų parodėlė, klausytojai turės galimybę pasimatuoti savo ūgiu su (beveik) tikrais sumo imtynininkais.

Tai bus puiki galimybė iš arčiau susipažinti su šia tradicine Japonijos sporto šaka, tad maloniai kviečiame atvykti!

Renginio vieta: Kauno kovos menų akademija (Jonavos g. 41D, Kaunas).

Renginio pradžia: spalio 7 d. (pirmadienis) 18 val.

Renginio trukmė – 1,5val.

Pristatymas vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Renginys nemokamas, vietų skaičius ribotas.

Kadras iš „NHK World Japan“    TV laidos „Grand sumo“

Daugiau informacijos apie šį ir kitus Japonijos ambasados renginius teiraukitės ambasadoje:

tel. (8-5) 231 04 65, el.p. culture@vn.mofa.go.jp

Oficialu- Tokijo valstybinės mokyklos nebevers moksleivių dažyti plaukų juodai

Dauguma Japonijos vidurinių mokyklų moksleivių privalo dėvėti uniformas, taip pat yra daug kitų taisyklių, reglamentuojančių studentų asmeninę išvaizdą.

Tačiau pastaraisiais metais daug diskusijų sukėlė reikalavimas,  kuris sako,  kad visi mokiniai turėtų būti juodaplaukiai.

Toks reikalavimas atrodo natūralus, nes visų Japonų plaukai yra visiškai juodi ir taip norima užkirsti kelią plaukų dažymui, nes sąmoningas noras  išsiskirti yra vertinamas kaip blaškymasis ir (arba) nuovokumo- rimtumo stoka, o tai prieštarauja japoniškoms vertybėms ir neigiamai veikia akademinę, kolektyvinės studentų bendruomenės, raidą.

Vis tik pasitaiko japonų, kurių plaukai nėra juodi, o natūraliai rusvi ar turintys rusvą atspalvį. Tuomet dažna mokykla ragina neišsiskirti ir plaukus dažyti juodai.

2017m incidentas įžiebė diskusijas dėl minėto reikalavimo. Mat viena mergina, kuri lankė vidurinę mokyklą Osakoje, buvo priversta dažyti savo natūraliai rudus plaukus juodai. Kadangi buvo pažeista galvos oda ji pateikė 2,2 mln. jenų ieškinį mokyklai.
Nors teismo procesas tebevyksta jau yra pažadėta, kad moksleiviai nebebus verčiami dažyti savo natūraliai rudų plaukų.

Liepos 30 d. NPO vaikų ir šeimos gynimo skyriaus vadovas Hiroki Komazaki pateikė peticiją Tokijo švietimo tarybai. Peticijoje, kuri surinko 19 065 parašus,  prašoma, kad mokykloms būtų uždrausta liepti studentams savo natūraliai rudus plaukus dažyti juodai. Taryba pažadėjo, kad prašymas bus patenkintas.
Tačiau yra pasisakančių, kad vis tik moksleiviai turėtų būti juodaplaukiai, nes „tai matomas signalas, kad jie nori prisitaikyti prie visuomenės, todėl pedagogai gali tai rekomenduoti galvodami apie savo studentų ateities įsidarbinimo perspektyvas“ .

https://japantoday.com/category/national/tokyo-public-schools-will-stop-forcing-students-to-dye-their-hair-black-official-promises?

Žiemos Bijūnai- Kan-botan (牡丹 牡丹)

Bijūnai buvo atvežti iš Kinijos, o jų auginimas buvo plačiai paplitęs per Edo laikotarpį (1603–1868 m.). Tai vaisingumo ir taurumo simbolis. Jais paprastai buvo grožimasi balandžio ir gegužės mėnesiais.


Tačiau Japonijoje yra išvesta įdomi veislė, vadinama Kan-botan (牡丹 牡丹) arba Fuyu-botan (冬 牡丹), reiškianti „žiemos bijūnas“.  Šiltuoju metų laiku- pavasarį ir vasarą- augalai laikomi šaltose patalpose, taip slopinamas jų augimas.

Siekiant apsaugoti žiemos bijūmus nuo šalčio, jie apdemgiami šiaudų ryšulėliais- pastogėmis. Tai ypač žavingas vaizdas, kai ima snigti… Šviesiai rausvos spalvos bijūnai, apdengti nuo sniego, yra tikrai unikalus reginys.


Kadangi šis auginimo būdas yra gana sudėtingas, tad žiemos bijūnų nematote visuose Japonijos soduose. Jais galite pasigrožėti sausio ir vasario mėn. pvz. Tsurugaoka Hachimangu(鶴岡八幡宮) šventykloje, Shin-en Peony sode (神 苑 ぼ た ん 庭園).

 

 

 

https://press.ikidane-nippon.com/en/see/37880?fbclid=IwAR13Ga74HwvSmUVn9m01gY_G877g6BK2HungLoUBgFXsQvhMe2R366DFT_0