Van Gogas ir Japonija

Šį penktadienį Van Gogo muziejuje Amsterdame, atidaroma  nauja paroda – Japonijos įtaką Vincento van Gogo darbams.


1887m      Paryžius 

Van Gogas šį paveikslą sukūrė pagal japonų menininko Keisai Eisen (渓斎 英泉, 1790–1848) graviūrą.

Van Gogas naudojo tinklelį, kad galėtų nukopijuoti ir padidinti japonės figūrą. Jis tapė ryškiomis spalvomis ir drąsiais potėpiais, tarsi tai būtų raižinys ant medžio.

Moteris pavaizduota graviūroje yra kurtizanė (Oiran (花魁)). Tai rodo prašmatni šukuosena ir Obi surištas priekyje .

Van Gogas moters portretą nutapė apsuptą tvenkinio pilno vandens lelijų, bambuko stiebų, gervių ir varlių. Ši scena turi paslėptą reikšmę: grue (gervė) ir grenouille (varlė) buvo prancūzų žargono žodžiai „prostitutė“.

http://vangogh.com/6XfC30iWnDZ #VanGoghJapan

17-asis Japonijos kino festivalis

Japonijos ambasada Lietuvoje kartu su Japonijos Fondu maloniai visus kviečia į jau tradicija tapusį Japonijos kino festivalį.

Šiemet jau 17-ąjį kartą organizuojama kino šventė bus išskirtinė ir nuo kovo pabaigos pasklis po įvairius Lietuvos miestus bei truks beveik tris mėnesius. Japoniškais filmais galės mėgautis žiūrovai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Alytuje, Plungėje ir Visagine, tad kviečiame nepraleisti progos ir atrasti japonų kino talentus.

Šiemet festivaliui pasirinkti keturi skirtingo žanro filmai, leisiantys geriau pažinti Japoniją: filmai perteikia ypatingas šeimos akimirkas ir tarpusavio santykius, nukelia į istorinius samurajų ir netgi į senovės Romos laikus, atskleidžia šių dienų visuomenėje vyraujančias baimes ir stereotipus, mėgina pažvelgti į atsiskyrėliško gyvenimo keliamus iššūkius, leidžia pasimėgauti Japonijos kraštovaizdžiu ir susipažinti su lietuviams kiek neįprastomis japonų tradicijomis.

Šio festivalio repertuaro ko gero vienas geriausiai japonams žinomų filmų – „Romos termos“ (angl. „Thermae Romae“, jap. „Terumae Romae“) (2012, 108 min.), sukurtas režisieriaus Hideki Takeuči pagal itin populiarios japonų manga komiksų kūrėjos Mari Jamazaki to paties pavadinimo mangą. Filmas vaizduoja senovės Romą, kada pirčių architektas Liucijus (akt. Hiroši Abe) netyčia nusikelia į ateitį ir atsiduria šių laikų japoniškoje viešoje pirtyje. Liucijus keliauja laiku ir pritaikydamas japoniškus kultūros elementus Romoje netrukus tampa žymiu pirčių ekspertu. Nuotaikingas filmas ir pagrindinio herojaus patiriami nuotykiai nesunkiai užkariaus tiek jaunųjų, tiek vyresnių kino žiūrovų simpatijas.

Antrasis festivalio filmas – „Virtuvės samurajai“ (angl. A Tale of Samurai Cooking – A True Love Story“, jap. „Bushi no kondate“) (2013, 121 min.). Į Edo periodo samurajų laikus nukeliantis režisieriaus Asahara Juzo filmas pristato kiek netikėtą samurajų klano gyvenimo pusę. Tai istorija apie vieną samurajų giminę, padėjusią pamatus vadinamiesiems „virtuvės samurajams“, kurių užduotis – tiekti patiekalus vietiniam valdovui. Šios giminės lyderio sūnus ir įpėdinis Jasunobu (akt. Kengo Kora) nėra linkęs į maisto gamybą ir mieliau renkasi kardus nei virtuvinius įrankius. Tokį jo nusistatymą bando pakeisti naujoji žmona Haru (akt. Aya Ueto), be galo užsispyrusi, tačiau gerais įgūdžiais virtuvėje pasižyminti virtuvės meistrė.

Kitas festivalio filmas – režisieriaus Toru Kamei drama „Mamešiba“ (angl. „Mameshiba“, japn. „Yoju Mameshiba“) (2009, 106 min.), subūrusi nemažai pasižymėjusių japonų televizijos serialų bei kino aktorių, iš kurių pagrindinis – Džiro Sato – atlieka itin įsimintiną ir nekasdienišką vaidmenį. Pagrindinis filmo herojus – vidutinio amžiaus vyras, vardu Džiro (akt. Džiro Sato), gyvena su tėvais, neturi darbo, yra namisėda ir nemėgsta bendrauti su kitais.  Po tėvo mirties Džiro motina pabėga ir palieka jam kelių mėnesių šuniuką, vardu Ičiro, bei keletą nuorodų, padėsiančių ją surasti. Džiro yra priverstas išeiti į platųjį pasaulį.

Ketvirtasis festivalio filmas – režisieriaus Ryoiči Kimizukos įtampos kupinas trileris „Niekas neapgins“ (angl. „Nobody to watch over me“, jap. „Daremo mamotte kurenai“) (2009, 118 min.) atveriantis modernioje visuomenėje vyraujančias baimes, pasakoja šeimos dramą dėl žmogžudyste apkaltinto nepilnamečio sūnaus. Žiniasklaidos dėmesio persekiojami ir visuomenės pasmerkti likę šeimos nariai ir policijos detektyvas, besistengiantis nuo šio dėmesio apsaugoti sumišusią kaltinamojo seserį, patiria didelių sunkumų, siekdami išsivaduoti iš susidariusios situacijos.

Visi festivalio filmai bus rodomi originalo kalba, turės lietuviškus ir angliškus subtitrus.

17-ojo Japonijos kino festivalio programa:

VILNIUJE:

Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Kovo 24 d.  Šeštadienis

12:00 „Romos termos“

15:00 „Virtuvės samurajai“

Kovo 25 d. Sekmadienis

12:00 „Mamešiba“

PLUNGĖJE:

Plungės r. Savivaldybės viešoji biblioteka (Parko g. 7, Plungė)

Balandžio 13 d. Penktadienis

18:00 „Virtuvės samurajai“

Balandžio 14 d. Šeštadienis

12:00 „Romos termos“

15:00 „Mamešiba“

MARIJAMPOLĖJE:

Kino teatras „Spindulys“ (Kauno g. 13, Marijampolė)

Balandžio 21 d. Šeštadienis

15:15 „Romos termos“

17:45 „Niekas neapgins“

Balandžio 22 d. Sekmadienis

15:15 „Mamešiba“

17:45 „Virtuvės samurajai“

KLAIPĖDOJE:

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio 9, Klaipėda)

Balandžio 27 d. Penktadienis

14:00 „Virtuvės samurajai“

16:30 „Romos termos“

18:45 „Mamešiba“

KAUNE:

Kino teatre „Romuva“ (Laisvės al. 54, Kaunas)

Gegužės 12 d. Šeštadienis

14:00 „Romos termos“

16:30 „Niekas neapgins“

Gegužės 13 d. Sekmadienis

14:00 „Virtuvės samurajai“

16:30 „Mamešiba“

VISAGINE:

Kultūros centro „Draugystė“ kino salė (Vilties g. 5, Visaginas)

Gegužės 25 d. Penktadienis

17:00 „Romos termos“

19:30 „Niekas neapgins“

Gegužės 26 d. Šeštadienis

11:00 „Virtuvės samurajai“

13:30 „Mamešiba“

ALYTUJE:

Alytaus teatras (Rotušės a. 2, Alytus)

Birželio 9 d. Šeštadienis

14:00 „Romos termos“

Birželio 10 d. Sekmadienis

12:00 „Virtuvės samurajai“

14:30 „Mamešiba“

Japonijos kino festivalio seansai yra nemokami, tačiau vietų kiekis ribotas!

Seansams Vilniuje būtina išankstinė registracija el.paštu culture@vn.mofa.go.jp (registruojantis prašome nurodyti vardą, pavardę ir norimo filmo pavadinimą. Registracijos pradžia kovo 18 d. 11:00 val. Nespėję užsiregistruoti internetu turės galimybę atvykti pasiimti papildomų nemokamų bilietų į Japonijos ambasadą Vilniuje (M. K. Čiurlionio g. 82 B) kovo 22-23 d. 10:00-16:00 val. Bilietų limitas tiek registruojantis internetu, tiek atvykstant į ambasadą gyvai vienam žmogui – iki 2 vnt.

Kaune ir Marijampolėje nemokami bilietai platinami kasose tik tos dienos seansui, likus 1 val. iki filmo pradžios (bilietų limitas vienam žmogui – iki 2 vnt.).

Į seansus Plungėje, Klaipėdoje, Visagine, Alytuje įėjimas laisvas.

Papildomos informacijos apie rodomus filmus ieškokite Japonijos ambasados tinklalapyje adresu:

http://www.lt.emb-japan.go.jp/itpr_lt/eventreportLT20180314.html

Daugiau informacijos apie renginius teiraukitės Japonijos ambasadoje, tel. (8-5) 231 04 65, el.p. culture@vn.mofa.go.jp

Festivalio organizatorius:

Japonijos ambasada

Lietuvoje

Festivalio draugai: Kauno kino centras „Romuva“ „Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo Biblioteka“ „Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka“  „Kino teatras „Spindulys“ „Visagino kultūros centras“ „Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka“ „Alytaus miesto teatras“.

Kačių sala Aoshima (青島 Aoshima)

Kačių sala (青島 Aoshima), taip pat žinoma kaip (猫の島 Neko no shima) yra  Ehimės Prefektūroje . Salos dydis tik ~1,6km ilgio, formaliai tai Nagahamos(長浜市, Nagahama-shi) dalis, bet nuo 2005m yra Ozu(大洲市 Ōzu-shi) dalis.

Tokių salų, kuriose karaliauja šie mieli keturkojai yra net keletas. Paskutiniais metais sala sulaukia daug turistų, kurie atvyksta smalsumo vedami. Taip pat ir internetinėje erdvėje sala sulaukia nemažai dėmesio…

1945 m. Sala buvo žvejybinis kaimelis, kuriame gyvena apie 900 gyventojų. 2013 m. skaičiavimais Saloje gyveno 50 gyventojų. Na, o 2018 m. „Ehime Shimbun“ pranešė, kad gyventojų skaičius sumažėjo iki 13 asmenų, kurių vidutinis amžius yra daugiau kaip 75 metai.

Tuo tarpu kačių populiacija nuo 2015 iki 2018 m. buvo apie 120 ir 130. 2018 m. Taigi, kačių populiaciją stengiamasi reguliuoti jas sterilizuojant.

 

 

 

https://en.wikipedia.org/wiki/%C5%8Czu,_Ehime

 

https://www.theatlantic.com/photo/2015/03/a-visit-to-aoshima-a-cat-island-in-japan/386647/

Japonija- saugiausia vieta gimti

Organizacija „Unicef“ pateikė naujus duomenis apie naujagimių mirtingumą pasaulyje. Paaiškėjo, kad saugiausia gimti Japonijoje, – čia miršta tik 1 iš 1111 gyvų gimusių naujagimių. Toliau rikiuojasi Islandija 1 iš 1,000 ir Singapūras 1 iš 909.
Iš 184 įvertintų šalių liūdniausia padėtis Pakistane – čia miršta kas 22-as gimęs kūdikis. Tai reiškia, kad tikimybė mirti kūdikiui per pirmąjį gyvenimo mėnesį net 50 kartų didesnė nei Japonijoje.

Komplimentai Japonijos sveikatos apsaugai !

Štai kaip atrodo pirmasis 30-kas

1. Japonija: 1 iš 1111
2. Islandija: 1 iš 1000
3. Singapūras: 1 iš 909
4. Suomija: 1 iš 833
5-6. Slovėnija: 1 iš 769
5-6. Estija: 1 iš 769
7. Kipras: 1 iš 714
8-11. Korėjos Respublika: 1 iš 667
8-11. Norvegija: 1 iš 667
8-11. Liuksemburgas: 1 iš 667
8-11. Baltarusija: 1 iš 667
12-13. Švedija: 1 iš 625
12-13. Čekija: 1 iš 625
14-16. Ispanija: 1 iš 500
14-16. Italija: 1 iš 500
14-16. Izraelis: 1 iš 500
17. Portugalija: 1 iš 476
18-21. Airija: 1 iš 455
18-21. Belgija: 1 iš 455
18-21. Austrija: 1 iš 455
18-21. Australija: 1 iš 455 2
2-23. Graikija: 1 iš 435
22-23. Vokietija: 1 iš 435
24-27. Juodkalnija: 1 iš 417
24-27. Latvija: 1 iš 417
24-27. Prancūzija: 1 iš 417
24-27. Kuba: 1 iš 417
28-29. Nyderlandai: 1 iš 400
28-29. Lietuva: 1 iš 400
30. Jungtinė Karalystė: 1 iš 385
Šalys su didžiausiu naujagimių mirtingumu:
1. Pakistanas: 1 iš 22
2. Centrinė Afrikos Respublika: 1 iš 24
3. Afganistanas: 1 iš 25
4. Somalis: 1 iš 26
5. Lesotas: 1 iš 26
6. Bisau Gvinėja: 1 iš 26
7. Pietų Sudanas: 1 iš 26

8. Dramblio Kaulo Krantas: 1 iš 27

https://japantoday.com/category/national/japan-is-safest-place-to-be-born-unicef-report-says#.Wo2gY5zMpFU.facebook

 

 

 

Rankų darbo popierius Washi 和 紙

 

Tradiciškai washi ( 和 紙 ) gaminamas tik iš natūralių medžiagų ir atspindi Japonijos estetikos savitumą.
Japoniškas tradicinis rankų darbo popierius washi yra įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą.

Popieriaus gamybos metodai į Japoniją atkeliavo daugiau nei prieš 1400 metų, o Meidži laikotarpiu ( 明治時代 = Meiji jidai) 1868–1912 m.,  popieriaus poreikis labai išaugo ir washi gamyba suklestėjo, kita vertus tuo metu popierių imta gaminti pasitelkiant mašinas tad tradiciniu būdu gaminamam popieriui buvo sunku  išlaikyti besikeičiantį popieriaus vartojimo tempą….

Tradiciškai washi gamyba buvo sezoniška. Geriausias popierius būdavo pagaminamas šaltais žiemos mėnesiais, nes tuo metu valstiečiai negalėjo dirbti savo laukuose, be to popieriaus gamybai buvo naudojamas ledinis vanduo, kuriame yra kur kas mažiau įvairių priemaišų, galinčių sutepti pluoštą.

Washi gaminamas iš natūralių pluoštų, turinčių ilgas skaidulas. Pluoštams nuo medžio šakelių atskirti naudojami specialūs  būdai, kurie leidžia išlaikyti skaidulas ilgas- nesusmulkintas.  Todėl washi popierius labai tvirtas, ir jo tekstūra kitokia, nei mums įprasto popieriaus.

Japoniško popieriaus gamybos procesas gan ilgas. Pradžioje nuo popieriaus gamybai tinkamų krūmų ( kozo, mitsumata ir gampi) stiebų nulupama žievė, (prieš tai juos pavirus).

Po to išorinis, juodas žievės sluoksnis nulupamas peiliu, o vidinis, baltas žievės sluoksnis- džiovinamas ir saugomas vėlesniam naudojimui. Kai norima gaminti popierių, balta žievė mirkoma per naktį, po to verdama. Tada žievė gerai perplaunama tekančiu vandeniu ir  kruopščiai išrenkamos likusios tamsaus pluošto dalelės. Popieriaus gamybos proceso metu vandens kokybė yra labai svarbi, jeigu vanduo nešvarus-  pluoštas gali lengvai susigadinti, ir geros kokybės popieriaus nebeturėsime….

Vėliau pluoštas išmušamas mediniu plaktuku, supilamas į vandens vonią ir pridedama Neri – tai krakmolinga medžiaga, išgaunama iš valgomosios ybiškės šaknų  (Abelmoschus esculentus- dedešvinių šeimos augalas). Japonijoje šis augalas vadinamas tororo aoi.

Toliau belieka formuoti popieriaus lapą, vis panardinant „ekraną“ į vandens vonią.

Tradiciškai, pagaminti washi popieriaus lapai buvo balinami  saulėje, naudojant vandenį ar sniegą. Nuo senų laikų popierius Japonijoje buvo plačiai naudojamas namų architektūroje, kaligrafijai rašyti, tradicinių skėčių, vėduoklių bei kasdienio naudojimo daiktų gamyboje.
Stiprus, lankstus ir unikalus tradicinis japoniškas popierius yra labai svarbi japonų kultūros dalis.

Šiandieniniai popieriaus meistrai kliaunasi washi pritaikomumu–jie stengiasi šimtmečius skaičiuojantį tradicinio popieriaus gamybos procesą panaudoti tenkinant besikeičiančios visuomenės poreikius.



http://www.mable.ne.jp/~mingeishi/homepage3/index6.html
http://www.sekishu.jp/en/process/index.html
https://lt.wikipedia.org/wiki/Valgomoji_ybi%C5%A1k%C4%97
https://en.wikipedia.org/wiki/Abelmoschus_manihot

Helovinas ハロウィーン

Jau spalio pradžioje Japonijoje imi jausti artėjančio Helovino dvasią… Prekeiviai siūlo pačius įvairiausius kostiumus suaugusiems ir vaikams, neįtikėtiną daugybę keisčiausių dekoracijų, o kur dar saldumynų  ir moliūgų įvairovė.  Siaubo filmų mėgėjams taip pat bus pasiūlytas atskiras repertuaras…

Gatvėse jūs tikrai sutiksite  ゾンビ (zonbi, zombius), 狼男 (ōkami-otoko, vilkolakius) arba 鬼 (oni, demonus)…

Participants in costumes pose during a Halloween event in Kawasaki, south of Tokyo, Japan October 29, 2017. REUTERS/Kim Kyung-Hoon

Pasak asociacijos, sekančios kaip Japonijoje auga pardavimai švenčių dienomis- Helovino šventė užtikrintai pirmauja, lenkdama ir Valentino dieną. Po Kalėdų tai antras pagal dydį įvykis Japonijoje.

Šventėje dalyvauja iki 20mln japonų, o šventei išleidžiama iki  170 – 250 milijonų JAV dolerių.

Patys didžiausi ir gražiausi Helovino paradai vyksta Kavasakyje (tai didelis uostamiestis Kanagavos prefektūroje, netoli Tokijo). Persirengėliai kasmet stebina savo išradingumu: raganos, vampyrai, superherojai, robotai, anime personažai, pasakų herojai, samurajai, ir net žmonės pasipuošę plastikiniais maišeliais ir įvairiais namų apyvokos daiktais, be abejo, puošiami ir naminiai gyvūnai…..

Visi noriai fotografuojasi, filmuojasi, dainuoja ir šoka, linksmybės trunka keletą dienų.

 

 

https://news.nationalgeographic.com/2017/10/halloween-world-

costumes-germany-uk/

http://gaku.ru/blog/Ruslan/Halloween/

https://www.japantimes.co.jp/tag/halloween/

Halloween is a $1 billion celebration of cuteness and grossness in Japan

Japoniškas sūrio pyragas (スフレチーズケーキ)

Japoniško sūrio pyrago (スフレチーズケーキ) receptai jau senokai muša populiarumo rekordus.

Lengvos tekstūros kepinys, panašus į sufle – tradicinis japoniškas desertas, kurį japonai dar vadina vatiniu pyragu.  Šis desertas labai populiarus ir už Japonijos ribų.  Jeigu lankysitės Japonijoje, būtinai  paragaukite nuostabiojo pyrago.

Švelnus ir purus  pyragas bus puiki dovana tikram sūrio mėgėjui. Jūsų burnoje tirpte ištirps  dviejų komponentų derinys-  kreminio varškės pyrago ir puraus sufle… Tokio gardėsio tikrai neatsisakysite dar ir dar kartą…

Tačiau reikia paminėti, kad Japonijos kepyklose tokio kepinio kaip „Japoniškas sūrio pyragas“ paprastai nėra.

Greičiausiai pamatysite trijų rūšių pavadinimus:

Keptas sūrio pyragas  (ベ イ ク ド チ ー ズ ケ ー キ)
Nekeptas sūrio pyragas (レ ア チ ー ズ ケ ー キ)
Sufle sūrio pyragas  (ス フ レ チ ー ズ ケ ー キ)

Keptas sūrio pyragas – tai tipiškas sūrio pyragas. Jame yra kiaušinių, grietinėlės, miltų. Pyragas kepamas orkaitėje. Kartais dedama sausainių pluta dugne, o kartais – ne.

Nekeptas sūrio pyragas gaminamas iš grietinėlės sūrio, grietinėlės ir želatinos,  atšaldomas šaldytuve. Kiaušiniai nenaudojami šiame recepte. Ši versija dažnai patiekiama su uogomis ar kitokiais vaisiais.

„Sufle sūrio pyragas“ yra tas, kurio ieškote. Ši pyrago versija kilusi iš Japonijos ir yra plačiai žinoma kaip „Japoniškas sūrio pyragas“. Arba dar vadinamas „Japoniškas vatinis sūrio pyragas“. Recepte naudojami kiaušinių baltymai, o pyragas kepamas vandens vonelėje.

 

Receptas:

15 g nesūdyto sviesto (kepimo popieriui sutepti)
6 didelių kiaušinių
300 g kreminio sūrio  (pvz.: „Philadelphia“)
60 g nesūdyto sviesto
200 g riebios grietinėlės
60 g  cukraus
80 g miltų
1/2 citrinos
30 g citrinų sulčių
100 g cukraus
2 šaukštai abrikosų uogiene (glazūrai)
šaukštelis karšto vandens (glazūrai)
1. Paruošiame kepimo popieriaus juosteles kepimo formai iškloti, padarome „rankenėles“, kad pyragą būtų lengviau iškelti. Ir atidžiai patepame sviestu.
2.   Įkaitinkite orkaitę iki 180 ° C.  Nors po to kepsime 160 ° C temperatūroje. Taip drome, nes kai atidarysite orkaitę (kad įdėtumėte sūrio pyragą) jūs prarasite dalį šilumos, todėl pradžioje įkaitiname  šiek tiek labiau.
3.  Atkreipkite dėmesį- labai svarbu, kad ingredientai būtų paruošti prieš pradedant juos maišyti. 6 kiaušinių baltymus atskirkite nuo trynių.
Baltymus atšaldykite.
4. Paimkite vidutinį puodą, pripildytą 5 cm vandens ir užvirkite. Į dubenį įpilkite 300 g  kreminio sūrio, 60 g nesūdyto sviesto, 200 g riebios grietinėlės ir 60 g cukraus. Įstatykite dubenį į puodą su verdančiu vandeniu. Maišant palaukite kol sviestas ir sūris ištirps, tuomet dubenį išimkite iš vandens vonelės.
5. Į šiltą grietinėlės sūrio ir sviesto mišinį įmaišykite 6 kiaušinių trynius. Dėkite po vieną trynį, vis įsitikindami, kad kiekvienas kiaušinio trynys gerai išmaišytas.
 6. Naudodami sietelį įmaišykite 80g miltų,
Tada „perpilkite“ tešlą per tą patį sietelį į švarų didelį dubenį ir gausite  šilkinės tekstūros tešlą.
7. Pusės citrinos žievelės įtarkuokite į tešlą. Stebėkite, kad įtarkuotumėte tik geltoną dalį. 
Po to išspauskite 30 g  citrinų sulčių, įmaišykite į tešlą ir visą tešlą kolkas atidėkite.
8. Į orkaitę įstatykite skardą ir į ją įpilkite šiek tiek vandens.
9. Atvėsintus kiaušinių baltymus, šaltame dubenyje gerai išplakite. Pradėkite plakti vidutiniu greičiu, kol kiaušinių baltymai tampa nepermatomi. Tada lėtai įpilkite 100 g cukraus.
Supylus visą cukrų, padidinkite maišytuvo greitį. Išplakite iki standžių putų.
Tuomet dėkite išplaktus baltymus porcijomis į sūrio mišinį ir švelniai maišykite.
10. Tada išpilkite tešlą į paruoštą kepimo skardą. Kelis kartus stuktelkite skardą į stalą, kad pašalintumėte visas tešloje esančias oro pūsles.
11. Sumažinkite orkaitės temperatūrą nuo 180 ° C iki 160 ° C ir kepkite 70-75 minučių. Sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 150 ° C ir kepkite dar 10 minučių, kol susidarys aukso spalvos plutelė.
12. Išjunkite orkaitę ir 15-20 minučių pravėrę orkaitės dureles palaikykite pyragą orkaitės viduje, kad „nesukristų“.
Po to švelniai ištraukite pyragą naudodami  popieriaus  „rankenėles“.

Pašalinkite kepimo popierių.
13. Sumaišykite 2 šaukštus abrikosų uogienės ir 1 šaukštelį vandens mažame dubenyje. Abrikosų mišiniu sutepkite sūrio pyrago viršų. Leiskite atvėsti iki kambario temperatūros. 
Kepinį galima laikyti  3-4 dienas ar 3-4 savaites šaldytuve.

Pateikiame dar vieną receptą:

Reikės- 3 kiaušinių 120 g baltojo šokolado 120 g „Philadelphia“ tipo sūrio (neutralaus skonio).

Pirmiausia reikia atskirti kiaušinių baltymus nuo trynių. Prieš tai kiaušinius reikėtų palaikyti šaldytuve, kad išplakti baltymai būtų tvirtesni. Orkaitė turi būti įkaitinta iki 170 laipsnių. Šokoladą sulaužyti, dėti į dubenį ir ištirpinti virš verdančio puodo. Baltymus labai gerai išplakti mikseriu, kol susidarys tvirta puta – ji turi nekristi apvertus dubenį.

Po to į šokoladą reikia įmaišyti sūrį, nukelti nuo garų puodo ir įmaišyti trynius. Į šią masę atsargiai įmaišyti trečdalį plaktų baltymų. Po to įmaišyti visus likusius baltymus. Kepimo popierių ištepti aliejumi ar sviestu, iškloti juo maždaug 15 cm skersmens kepimo skardą, suformuoti bortelius. Supilti tešlą, lengvai pakratyti skardelę, kad pasišalintų oro burbuliukai. Dėti ant didesnės skardos, į ją įpilti karšto vandens. Jeigu jūsų skarda – su nuimamais šonais, reikėtų tvirtai apjuosti ją keletą kartų folija, kad į vidų nepribėgtų vandens. Dėti į įkaitintą orkaitę ir 15 min. kepti 170 laipsnių temperatūroje, po to dar 15 minučių – 160 laipsnių temperatūroje. Išjungus kaitinimą palikti pyragą pastovėti orkaitėje 15 minučių. Išėmus reikia dėti ant grotelių ir palikti visiškai atvėsti. Apibarstyti cukraus pudra ir patiekti.
https://www.justonecookbook.com/souffle-japanese-cheesecake/

Japoninės makakos arba snieginės beždžionės (ニホンザル)

Japoninė makaka arba snieginės beždžionės (ニホンザル)– tai šunbeždžionių šeimos primatas, priklausantis markatų pošeimiui.
Na, o mokslinis pavadinimas: Macaca fuscata.
Japoninės makakos yra puikiai prisitaikę prie atšiaurių sąlygų. Neįskaitant žmonių, japoniškos snieginės beždžionės yra šiauriausiai gyvenantys primatai pasaulyje. Nors jas galima sutikti beveik visoje Japonijoje: miškingose kalvose, kalnuotose vietovėse ir kalnuose, tačiau yra keturios sritys, kur jų populiacijos yra didžiausios.
Tai Šimokitos pusiasalis (下北半島, Shimokita Hantō), vakarinėje Honšiu (本州) salos dalyje. Čia dominuoja spygliuočiai ir lapuočių medžiai. Japonijos centriniame regione beždžionės pamėgusios Nagano (長野) kalnuotą prefektūrą, kur daugybė natūralių karštųjų šaltinių, šildomų Shiga ugnikalnio. Trečioji sritis yra Oshima (奄美大島) salos pakrantėje, netoli Hanto (伊豆半島, Izu Hantō) pusiasalio. Šiuose  rajonuose japoninės makakos patiria žiemos ir vasaros sezonus. Pati piečiausia jų buveinė  yra pietinėje Jakušima (屋久島 = yakushima) saloje. Čia galite rasti subtropinius ir vidutinio klimato dirvožemius bei plačialapius amžinai žaliuojančius miškus. Žinoma, čia ir rasite makakų daugiau, nei bet kur kitur Japonijoje.

Fotografai mėgsta fiksuoti jas žiemą, nes tokiu metu šios nedidelės beždžionės užsiaugina storesnį kailį ir traukia žvilsnius savo gauruotais snukučiais, o jų maudynės karštosiose versmėse žavi ir priverčia nusišypsoti kiekvieną! Tereikia pažvelgti į jų palaimingus veidus, kad suprastum, karštųjų versmių privalumus!

Miškinguose Japonijos kalnų regionuose gyvenančios makakos, dar žinomos sniego beždžionių vardu. Žiemą nuo šalčio saugosi tūnodamos karštosiose versmėse. Vasarą maudynės joms padeda ištverti karščius. Jos, kaip ir pingvinai glaudžiasi į didesnį būrį, tokiu būdu šildo gentainius ir šiek tiek pasišildo pačios. Japoninės makakos mėgsta žaisti su sniegu. Jos netgi moka suformuoti sniego gniūžtes, kurias mėto viena į kitą!
Japoninės makakas turi labai „žmogišką“, raudoną veidą ir išraiškingas akis. Jų storas, pūkuotas kailis esti keletos atspalvių- nuo pilkos iki rudos arba net rausvos spalvos. Žiemą šiaurinės beždžionės užsiaugina riebalinį “ izoliacinį“  sluoksnį, kad lengviau ištvertų šalčius.
 

http://www.blueplanetbiomes.org/japanese_macaque.htm

http://volcano.si.edu/volcano.cfm?vn=283121

Japan: Kagoshima: Amami Oshima Island (奄美大島)

https://www.japan-guide.com/e/e6000.html