Hanemun Japonijoje (II): subtropikai, džiunglės ir katės-grobuonys

Nesvarbu, kad hanemun metu esi tropikuose, kur gali drybsoti balto smėlio paplūdimyje, juk kartais poilsis visai neblogas ir viešbučio lovoje tarp nosinių, vaistų buteliukų ir flakonų su nepažįstamais užrašais. Bet juk jie turi padėti, ar ne? 🙂

Kiek jie padėjo, o kiek ne, valią pasitelkusi pasakiau sau – metas į kelią! Diena pasitaikė apniukusi, tad nusprendėme vėl aplankyti motorolerių dieduką, ir leistis iki pat šiaurinio salos galo – Hirakubozaki iškyšulio, kurio centre stovi švyturys. Šis objektas vienas iš must see Ishigaki – salos turizmo rekomendaciniai gidai žadėjo išskirtinius vaizdus, ir jausmą beveik kaip Džeko su Rouze Titaniko laivo pirmagalyje – tik Jūs ir Jūra priešaky 🙂 Negana to, kelias link švyturio didžiaja dalimi driekėsi pakrantėje, tad pakeliui planavome aplankyti kelis paplūdimius, ir išsirinkti geriausią būsimam pasipliažinimui, kai bus saulėta diena.

Bet kaip gi be nuotykių? Juk ir jums būtų neįdomu skaityti, o man – rašyti. Pirmasis – motorolerių nuomoje mus pasitiko ne diedukas, o jo… žmona. Po džiugaus “Ohayou gozaimasu!” (liet. labas rytas) sekė antras, mus ir vėl nudžiuginęs “International license please”. Taigi, pasirodo, vyrai kaip visada į viską žiūri labiau easy… Tačiau lietuviškomis (ką čia kuklintis, beveik Holivudinėmis) šypsenomis apsiginklavę tetai vargais negalais paaiškinome, kad viskas yra very much ok su mūsų teisėmis, nes diedukas jau viską išsiaiškino užvakar. GAVOME MOTOROLERĮ 🙂

fullsizerender

Antrasis nuotykis prasidėjo pakeliui link salos šiaurės. Iki mūsų tikslo buvo bemaž 30 kilometrų, bet jau pačioje pradžioje įtarimą ėmė kelti pasitinkantys tamsūs debesys, ir ryškiai matomas lietus kalnuotose vietovėse. “Bet gal prašoksim, ką?”, guodėm vienas kitą. Neprašokom. Įsilijo taip, kad nusprendėm, jog reikia sustot. Jausdama, kad dar nesu pasveikusi, galimybė visiškai sulyti ir būti perpūstai vėjo manęs neviliojo. Taigi pirmoj pasitaikiusioj sankryžėlėj sustojom, ir čia labai džiaugiamės itin universaliu paplūdimio paklotu, iš panašios į turgaus krepšių medžiagos, kuri ne tik apsaugojo nuo lietaus, bet vėliau pasitarnavo ir kaip šildytuvas, bei apsauga nuo vėjo. Tai štai taip ir sėdėjom abu ant bortelio, palindę po apklotu, tikriausiai keldami pro šalį važiuojantiems tvarkingiesiems japonams daug susidomėjimo – “kas gi čia tupi prie motorolerio pasislėpę, tik kojos kyšo?”.

© AiQu photography
© AiQu photography

Po beveik pusvalandžio tokio sėdėjimo nusprendėm , kad geriau jau nebus, ir nors lengvi showers dar jautėsi, leidomės į kelią. Rūpestingas naujai iškeptas sutuoktinis susuko mane į kokoną iš to paties nuo lietaus apsaugojusio paplūdimio pakloto, kad nepūstų vėjas, taigi kaip pyragaitis sėdėjau gale ir dairiausi į nenusakomo grožio vaizdus.

Neslėpsiu – vėjas buvo toks, kad keletą kartų šalmą teko gaudyti rankomis, o mūsų modelių figūrų ir svorio vos vos užteko, kad tas pats vėjas neapverstų motorolerio. Jaučiau, kad mano peršalimui tai – kaip vyšnia ant pyragaičio. Ir vakare paaiškėjo, kad esu teisi, bet apie viską paeiliui.

Bevažiuojant pamatėme gražią pakrantę, ir ženklą su anglišku užrašu “Do not park here”, ir priparkuotą automobilį. Reiškia – verta 🙂

Praėjus nendrių tuneliu prieš akis išniro nuostabus paplūdimys su vandenyje plytinčiomis uolomis (kažkuo primenančiomis Naująją Zelandiją) ir dar dviem gaidžinais (liet. užsieniečiais), renkančiais kriaukles (nenuostabu, kas dar Japonijoje statytų automobilį gatvėje su užrašu, draudžiančiu statyti automobilius..)

© AiQu photography
© AiQu photography
© AiQu photography
© AiQu photography

Dvi kriauklės, nejudinamai gulinčios paplūdimyje tikriausiai labai seniai buvo tokio dydžio, kad mūsų Riku galėtų ten laisvai susirangyti miegui.

© AiQu photography
© AiQu photography

Važiuojant toliau vėjas stiprėjo tiek, kad kvėpuoti jau galėjau tik užsidengusi burną, kitaip neišeidavo nei gurkšnio įkvėpti. Pasiekus iškyšulį supratau, kad Titanike demonstruojama romantiška scena su Džeku ir Rouze laivo pirmagalyje realybėje būtų pasibaigusi katapulta dešimt metrų atgal, ir tiek tos romantikos… Nors vaizdai Hirakubozaki iškyšulyje išties neeiliniai – tikriausiai pirmą kartą gyvenime pajaučiau tą “pasaulio krašto” jausmą – kai stovi ant uolos, ir priešais tave – tūkstančiai mylių galingos, neramios jūros. Štai čia pavyko pasidaryti pirmą ir vienintelę nuotrauką dviese hanemun Ishigaki saloje metu 🙂

© AiQu photography
© AiQu photography

Vėl susivyniojus į kokoną traukėme atgal į viešbutį. Ir nors grįžus puoliau į karštą dušą, po valandėlės balsas ėmė džergžti, o aš supratau, kad suplanuotą vakarienę praleisiu savo mėgstamoj vietoj – viešbučio lovoje tarp nosinių, vaistų buteliukų ir flakonų su nepažįstamais užrašais.

Sekančios dienos planas – Iriomote sala, esanti už maždaug 40 min kelio turbo keltu, kurioje turėjome leistis į Urauchi upe (ilgiausia Okinavos prefektūroje esanti upė) besidriekiantį džiunglių kruizą. Kruizo metu dviems valandoms tave paleidžia džiunglėse (aišku, pritaikytas turistams – niekas su mačete mums šviežiai kelio neiškirtinėjo..), kuriomis eidamas dviejų kilometrų trasoje gali grožėtis dviem kriokliais – Maryiudu ir Kanbire.

Nors ryte jaučiausi, kaip čia švelniai pasakius “little bit dead”, o kosulys priminė vokiečių aviganio lojimo tonus, bet hanemuną reikėjo tęsti. Tad užsispyriau, kad lovoje nebegulėsiu, gerai apsirengsiu, užsidėsiu kaukę, kad negąsdinčiau mielųjų japonų savo plaučių garsais, ir iškeliavome į Iriomote salą. Turbo keltu pavadinau ne šiaip sau – pasirodo, jis išvysto maždaug 65 km/h greitį. Bijodama vėjo ėjau į vidines keleivių vietas, bet jau po penkių minučių supratau, kad jei ten ilgiau pasėdėsiu, ne tik plaučių bet ir skrandžio turiniu galiu pradžiuginti pakeleivius. Tad išėjau ant uždaro denio, ir tai buvo once in a lifetime patirtis, nes tokios turbo kelionės vandeniu dar nebuvau turėjus 🙂

Pasiekus Iriomote salą, mus pasitiko autobusas, apie valandą laiko vežęs į Urauchi upės pakrantę, kurioje ir pradėjome savo kelionę. Įspūdingi mangrovų medžiai yra viena iš Yaeyamos salų išskirtinių floros atstovų – iš vandens kyšančios šankys šiem medžiams tarnauja kaip filtrai, sūrų, iš jūros atitekantį vandenį, padarantys gėlu.

© AiQu photography
© AiQu photography

Plaukdami dairėmės į pakrantes, gal pamatysime Iriomotės salos pasididžiavimą – laukinių kačių, kurias, pasak džiunglių kruizą organizuojančios įstaigos, pirmasis pamatė jų laivo kapitonas, plaukiančias upe. Saloje kačių populiacija apie 50-100, išvaizda jos ne itin skiriasi nuo Šančių meškėnų (taip vadinu mano gimtųjų namų apylinkėse gyvenančių benamių kačių veislę), tačiau salos gyventojai jas laiko bene nacionaline verybe, ir jų paveikslais puošia net sausainių ir saldainių dėžes. Katės – grobuonys, rašo mums informaciniame lapelyje, valgo įvairius gyvius, ir plaukia į upę žuvų. What a nice cat 🙂

Nuotr. iš: https://bigcatrescue.org/
Nuotr. iš: https://bigcatrescue.org/

Išlipus paskutinėje stotelėje gavome instruktažą, kad turime čia sugrįžti po dviejų valandų, ir leidomės per japoniškas džiungles. Pakeliui sutikome keletą japonų turistų, tačiau viena buvo ypatinga 🙂 tarsi nujausdamas, po įprasto “konnichiwa” (liet. laba diena) prasilenkiant, miela senjorė laužyta anglų kalba paklausė “where are you from?”. Kai pasakėmė, kad iš Lituania, tetulė nudžiugo, ir ėmė vardyti, kad visai neseniai grįžo iš kelionės į Baltijos šalis – Lietuvą, Estiją ir Latviją, bei Lenkiją, Aušvicą. Kiekvienoje savo kelionėje sutinkame po japoną, besilankiusį Lietuvoje, ir tai labai džiugina (beje dažniausiai jie mini lankęsi Kryžių kalne).

Pasiekus kelionės per džiungles galutinį tikslą – Kanbire krioklį – pasidžiaugėme japoniškos gamtos dovanomis ir patraukėme atgal į laivą.

© AiQu photography
© AiQu photography
© AiQu photography
© AiQu photography

Dieną pabaigėme japoniškos Okinavos salų tradicinėmis virtuvės gerybėmis, apie kurias jau sekančiame įraše. Bet jį bus galima skaityti tik tiems, kas nėra vegetarai ir veganai (jums turinys gali būti per daug sukrečiantis). Ai ir dar tiems, kam geriausias tortas – žalia žuvis.

O kol kas – sayōnara!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *