Japonijos gydytojai ligonius verčia vaikščioti miške! Štai kodėl…

Japonai jau seniai naudoja metodą, kuris ne tik leidžia atsikratyti streso, bet ir teigiamai veikia žmogaus imunitetą. Vadinasi jis „Shinrin-yoku“, arba „forest bathing“ – pažodžiui verčiama kaip „miško vonia“.

1982 metais Japonijos miškų ūkio agentūra pasiūlė „maudymąsi miške“ laikyti sveiko gyvenimo būdo dalimi.

Japonijos mokslininkai tvirtina: įprastas pasivaikščiojimas miške gali padidinti antinavikinių medžiagų kiekį ir vadinamųjų žudikų aktyvumą, kurie naikina navikines ląsteles.

2005–2006 metais 24 Japonijos miškuose visoje šalyje buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo apie tūkstantį žmonių, vidutinis jų amžius buvo 21 metai. Pasirodė, kad 20 minučių „miško vonia“:

  • 15 proc. sumažina organizme streso hormono – kortizolio lygį;
  • 1,9 proc. sumažina arterinį spaudimą;
  • 3,9 proc. sulėtina pulsą.

Kai kuriais duomenimis, maudymasis miške padidina serumo adiponektino – hormono, kuris mažomis koncentracijomis yra susijęs su nutukimu, antro tipo curiniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei metaboliniu sindromu, lygį.

2010 metais japonų mokslininkai išsiaiškino, kad „maudymasis miške“ sumažina nerimą, depresiją, pyktį, nuovargį ir emocinės painiavos jausmą.

Yra kelios teorijos, paaiškinančios šį fenomeną.

Pagal pirmąją, miške į žmogaus organizmą patenka ypatingų skraidančių medžiagų – fitoncidų (medžių eterinių aliejų). Visa nauda gaunama būtent iš jų: jie žudo ir slopina patogeninių bakterijų augimą ir vystymąsi.

Teorija įdomi, bet yra nuomonė, kad fitoncidų koncentracija gamtoje yra labai maža, jos tikrai nepakanka tam, jog galėtų sukelti panašų efektą.

Pagal kitą teoriją, žmogus jaučia pagarbą ir net baimę gamtai ir kosmosui, tai veikia jį raminamai.

Iki šiol neaišku, kaip būtent „maudymasis miške“ pagerina žmogaus savijautą. Vienok ši praktika tampa vis populiaresnė visame pasaulyje.

JAV, pavyzdžiui, jau yra Gamtos ir miško terapijos asociacija. Ji siūlo visiems norintiems specialius „miško vonios“ maršrutus. Tokių pasivaikščiojimų dalyviai susirenka į grupes po 6–15 žmonių, o tada tris valandas vaikšto miške.

Šiuo atveju jie gali nueiti tik vieną kilometrą. Svarbiausia – suspėti pasimėgauti gamtos grožiu!

Tai labai panašu į meditaciją. Tik ji vyksta kontroliuojant specialistui.

Kaip rodo tyrimai, miške žmogaus nervų sistema funkcionuoja optimaliu režimu. Gaunamas toks pat efektas, kaip po natūralios aromaterapijos.

https://lifter.com.ua/yaponskie-vrachi-zastavlyayut-bolnyh-gulyat-po-lesu-vot-pochemu-2430

Trumpi Japoniški posakiai

  • Kur tėvai dirba, o vaikai tik džiaugiasi gyvenimu, ten anūkai prašys išmaldos
  • Jei problemą įmanoma išspręsti, tai nėra jokio reikalo nerimauti. Jei problema neišsprendžiama – nerimas nepadės taip pat.
  • Sugalvojęs – apsispręsk, apsisprendęs negalvok
  • Neužlaikyk išeinančio, nevyk atėjusio
  • Geriau būti priešu gero žmogaus, nei draugu blogo
  • Be paprastų žmonių nebūna ir didžiųjų
  • Kas smarkiai trokšta pakilti į viršų, tas sugalvoja laiptus
  • Vyras ir žmona turi būti, kaip rankos ir akys: kai ranką skauda – akys verkia, o kai akys verkia – rankos valo ašaras
  • Saulei nerūpi, kas yra teisus. Saulei nerūpi, kas neteisus. Saulė šviečia neturėdama tikslo kažką sušildyti. Save atradęs žmogus tampa panašus į Saulę
  • Jūra didelė todėl, kad nespjauna į smulkius upelius
  • Ir tolimas kelias prasideda nuo artimo kelelio
  • Kas geria, nežino apie vyno kenksmingumą; kas negeria, nežino apie jo naudą

Toliau skaityti „Trumpi Japoniški posakiai“

Tokijo dietos paslaptys: štai kodėl japonės nestorėja

Japonų kilmės rinkodaros konsultantė Naomi Moriyama dalijasi savo jaunatviško, energingo gyvenimo būdo ir grakščios figūros paslaptimis. Moteris nesiūlo griežtos dietos ar kūno formavimo plano. Pagrindinė paslaptis – namuose ruoštas japoniškas maistas. N. Moriyama įsitikinusi, kad jos kraštiečių ilgaamžiškumą ir mažą nutukusių žmonių skaičių lemia maistas – toks, kokį autorės vaikystėje jos mama ruošdavo Tokijuje.

Toliau skaityti „Tokijo dietos paslaptys: štai kodėl japonės nestorėja“

Japonų praktika, padedanti nugalėti liūdesį ir pyktį ant viso pasaulio

Japonų metodo „Naikan“ pagrindas – savistaba – savo gyvenimo stebėjimas ir tyrinėjimas: minčių, vaizdinių, jausmų, išgyvenimų. Žodis „naikan“ reiškia „žvilgsnis į vidų“. Šios metodikos autorius – Ishin Yoshimoto – teigė, kad mūsų gyvenimo patirtis pagrįsta ne pačiu gyvenimu, o tuo, kam mes skiriame dėmesį. Toliau skaityti „Japonų praktika, padedanti nugalėti liūdesį ir pyktį ant viso pasaulio“