Nuotraukų konkursas „Sakuros Lietuvoje“

 

2021 metais minime draugiškų santykių tarp Japonijos ir Lietuvos 30 metų sukaktį. Šiuo laikotarpiu įvairiose Lietuvos vietovėse buvo pasodinti Japoniją simbolizuojantys sakurų medeliai, stiprinantys abiejų šalių draugystę.

Lietuvoje jau pražydo sakuros, tad kviečiame Jus fotografuoti sakuras ir dalyvauti nuotraukų konkurse „Sakuros Lietuvoje“!

Pagrindiniai konkurso kriterijai ir vertinimas vyks pagal tai, kaip nuotraukose atsispindi :

  1. Sakurų grožis.
  2. Pavasario atėjimo džiaugsmas.
  3. Ryšys tarp žmogaus ir sakuros.
  4. Lietuvos ir Japonijos draugystė.

Kiekvienos kategorijos geriausios nuotraukos autorius bus apdovanotas prizu – „Canon EOS M50“ neveidrodiniu fotoaparatu, o pagal visus kriterijus aukščiausiai įvertinto kūrinio autoriui bus įteiktas pagrindinis konkurso prizas – neveidrodinis fotoaparatas „Canon EOS R6“.

20 geriausių konkurso nuotraukų birželio viduryje bus eksponuojama Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o vėliau planuojama šią parodą pristatyti ir kitose šalies bibliotekose, kad maloniai visiems primintų apie pagautas šių metų sakurų sezono akimirkas Lietuvoje.

Visus maloniai kviečiame dalyvauti!

Konkurso sąlygos

 Dalyviai

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos gyventojai, nufotografavę šiais metais Lietuvoje žydinčias sakuras.

 Kūrinių priėmimo laikotarpis

Nuo 2021 m. balandžio mėn. 26 d. iki 2021 m. gegužės mėn. 16 d.

 Dalyvavimo sąlygos

1. Savo nuotraukas prašome siųsti el.paštu: sakura@vn.mofa.go.jp. Laiško temoje nurodykite „ „Sakuros Lietuvoje“ nuotraukų konkursui“.

2. Kartu laiške pridėkite ir šią informaciją anglų kalba:

  • Nuotraukos autoriaus vardas, pavardė, amžius, pilietybė, organizacijos /mokyklos pavadinimas, namų adresas, telefono numeris ir el.pašto adresas.
  • Trumpas nuotraukos aprašymas (iki 100 žodžių).
  • Vietovė, kurioje daryta nuotrauka

Dėmesio: Jūsų vardas, pavardė, organizacijos / mokyklos pavadinimas bei nuotraukos aprašymas bus skelbiami viešai. Jeigu nenorite, kad Jūsų asmeninė informacija (pavardė ir/ar organizacijos / mokyklos pavadinimas) būtų paviešinta, būtinai tai nurodykite.

3.  Galimas failų formatas: JPEG. Apribojimai spalvoms netaikomi.

4. Vienos nuotraukos failas turi būti 5-6 MB dydžio, bet ne mažesnis negu 3-4MB, pageidautina, kad failas pikseliais būtų ne mažesnis nei 3149×4724 pix.

5. Vienas konkurso dalyvis gali pateikti iki 2 nuotraukų, bet dėl pašto dėžutės apribojimų (jeigu vienos nuotraukos dydis yra 5MB ir daugiau) turėtų siųsti kiekvieną nuotrauką atskirame laiške.

6. Konkurse priimamos tik 2021 metais Lietuvoje padarytos nuotraukos su sakuromis.

7. Pateiktos nuotraukos turi būti originalios, niekur prieš tai nepublikuotos bei nepažeidžiančios kitų autorinių teisių.

8. Pateiktoms nuotraukoms neturėtų būti taikomi apribojimai asmens viešinimo ar mažamečių atvaizdo saugojimo požiūriu. Jei nuotraukose matomi mažamečiai vaikai ir jų veidai, yra daroma prielaida, kad jų globotojai leidžia tai viešinti.

9. Jeigu bus išsiaiškinta, kad konkursui pateiktos nuotraukos pažeidžia visuomenės normas bei įstatymuose nurodytus padorumo standartus ar pažeidžia trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teises ir pan., tokia nuotrauka bus atmesta ir nesvarstoma konkurse. Jeigu vėliau paaiškėtų, kad konkurse nugalėjusi nuotrauka pažeidžia šias sąlygas, Japonijos ambasada Lietuvoje pasilieka teisę laimėjimą anuliuoti.

10. Konkurse laimėjusios nuotraukos taps išimtine Japonijos ambasados Lietuvoje nuosavybe, įskaitant ir autorines bei kitas intelektinės nuosavybės teises.

11. Laimėjusių nuotraukų perdarymas gali būti taikomas tik tuo metu, jeigu bus siekiama reguliuoti failo dydį.

Atranka

Pateiktas nuotraukas vertins Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki ir Lietuvos valdžios bei kultūros srities atstovų sudaryta komisija. Bus išrenkamas vienas pagrindinis nugalėtojas, 4  kategorijų laimėtojai bei 15 geriausių nuotraukų.

Rezultatų paskelbimas

2021 m. gegužės pabaigoje apie rezultatus pranešime konkurso nugalėtojams. Konkurso rezultatai bus paskelbti Japonijos ambasados „Facebook“ paskyroje (data gali keistis priklausomai nuo atrankos proceso).

 Apdovanojimas

Pagrindiniam konkurso nugalėtojui bei 4 kategorijų laimėtojams bus įteikti padėkos raštai bei atminimo dovanos – kompanijos CANON įsteigti prizai.

Planuojama, kad 5 nugalėtojų nuotraukos bei 15 atrinktų nuotraukų bus eksponuojamos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje birželio viduryje.

Kontaktinė informacija

Japonijos ambasada Lietuvoje:+370-5-2310465, sakura@vn.mofa.go.jp

Japonijos Vyriausybė skiria ordiną Emanueliui Zingeriui

2021 m. balandžio 29 d. Japonijos Vyriausybė paskelbė apie p. Emanuelio Zingerio apdovanojimą Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir kaspinu (The Order of the Rising Sun, Gold Rays with Neck Ribbon) už nuopelnus stiprinant ryšius tarp Japonijos ir Lietuvos bei vystant tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

Gavėjo vardas ir pareigos

Emanuelis Zingeris (CV pridedama)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Lietuvos Respublikos Seimo narys

Aktyvus Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės narys, buvęs pirmininko pavaduotojas.

Nuopelnai Japonijai:

Dvišalių santykių stiprinimas einant LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas

2011 m. kovo mėn., praėjus 4 dienoms po Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo, Emanuelis Zingeris organizavo ekumeninę maldą Seimo koplyčioje ir atkreipė Lietuvos žmonių dėmesį į Japonijoje įvykusią nelaimę. 2011 m. spalio mėn. jo iniciatyva Seime buvo surengta plati nuotraukų paroda, skirta paminėti Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 20 metų sukakčiai bei parodyti Japonijos atstatymo darbus po įvykusio žemės drebėjimo. E. Zingeris nuosekliai reiškė palaikymą nukentėjusiai Japonijai. Taip pat, būdamas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku, jis parengė LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pareiškimą dėl Japonijos ir Lietuvos santykių, kuriame buvo išreikštas pritarimas būsimam ES-Japonijos ekonominės partnerystės susitarimui, bei skatino LR Vyriausybę pasirašyti minėtą susitarimą.

Pasiekimai skatinant Japonijos ir Lietuvos tarpparlamentinį bendradarbiavimą

2014 m. liepos mėn., Japonijos Parlamento Aukštųjų Rūmų Pirmininko Masaaki Yamazaki vizito Lietuvoje metu, E. Zingeris aktyviai dalyvavo delegacijos priėmime, tuo prisidėdamas prie tarpparlamentinio bendradarbiavimo. 2015 m. vasario mėn., pats apsilankęs Japonijoje, susitiko su valdančiosios partijos ir opozicijos atstovais bei aptarė Japonijos bei Lietuvos tarpparlamentinių ryšių stiprinimą.

2016 m. rugpjūčio mėn., Japonijos savigynos jūrų pajėgų pratybų eskadros vizito metu, E. Zingeris susitiko su delegacija kaip vienas iš Lietuvos atstovų bei aktyviai dalyvavo susitikimuose.

Nuo 2016 m. lapkričio mėn., būdamas Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Japonija grupės pirmininko pavaduotoju, aktyviai prisidėjo prie grupės veiklos ir 2017 m. rugsėjo mėn. su kitais parlamentarais kolegomis surengė Japonijos Draugystės Parlamentarų Lygos pirmininko Hirofumi Nakasone vizitą Lietuvoje ir palaikė bendravimą su juo viso šio svarbaus vizito metu.

2020 m. vasario mėn., kai į Lietuvą atvyko Japonijos Ministro Pirmininko specialusis patarėjas Isao Iijima bei Lietuvos garbės konsulas Fukujamoje Shigehiro Komaru kartu su „Fukuyama Transporting Co. Ltd“ atstovų delegacija užsakytu lėktuvu – „Japonijos ir Lietuvos draugystės skrydis“, prisidėjo rengiant šios delegacijos susitikimus.

 Pasiekimai išsaugant Chiune Sugiharos nuopelnus ateities kartoms

Emanuelis Zingeris, būdamas antros kartos Geto ir koncentracijos stovyklų Holokausto kalinių šeimos narys, 2018 m. sausio mėn., tuometinio Japonijos Ministro Pirmininko Shinzō Abe oficialaus vizito Lietuvoje metu, asmeniškai išreiškė padėką Japonijos Ministrui Pirmininkui už jo parodytą pagarbą humanistinei Chiune Sugiharos veiklai. „Dabartinė brandi demokratija Japonijoje gali tvirtai remtis Pasaulio Tautų Teisuolio Chiune Sugiharos pavyzdžiu“, – sakė Emanuelis Zingeris Ministro Pirmininko vizito metu.

Emanuelis Zingeris, būdamas Žydų muziejaus direktoriumi, inicijavo paminklo Vilniuje „Mėnulio šviesa“ (Moon Light) ir aikštės prie jo (Pamėnkalnio g.), šalia Žydų muziejaus Holokausto ekspozicijos, skirtų įamžinti Chiune Sugiharos atminimą, sukūrimą. Paminklo autoriai – japonų skulptorius Goichi Kitagawa ir lietuvis skulptorius Vladas Vildžiūnas. Atminimo momentui buvo pasodintas sakuros medis.

2020 metus LR Seimas buvo paskelbęs „Chiune Sugiharos metais“, minint 80-ties metų sukaktį nuo to laiko, kai Chiune Sugihara išdavė „Gyvybės vizas“. Šiai progai paminėti E. Zingeris surengė Ch. Sugiharos bei jo šeimos nuotraukų parodą Seime. Šios parodos atidaryme dalyvavo ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė, Mindaugas Puidokas – tuometinis tarpparlamentinės grupės ryšių su Japonija pirmininkas. Ši unikali paroda sulaukė plataus atgarsio ir Japonijos žiniasklaidoje. Taip pat Emanuelis Zingeris pasisakė 2020 m. spalio mėn., LR Užsienio reikalų ministerijos organizuotoje Chiune Sugiharos tarptautinėje konferencijoje, skirtoje paminėti Sugiharos metus.

Emanuelį Zingerį siejo ilgametė artima draugystė su Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ direktoriumi Simonu Dovidavičiumi (1960-2019) su kuriuo buvo aptariamos Ch.Sugiharos įamžinimo Kaune ir Vilniuje veiklos gairės.

Zingeris savo aktyvia veikla nuolat prisideda prie Lietuvoje organizuojamų renginių, susijusių su Chiune Sugihara. Rūpindamasis nuolatos bendrauja su Japonijos parlamentarais, E. Zingeris ir toliau asmeniškai užsiima Chiune Sugiharos palikimo memorializavimu ir sklaida Lietuvoje.

Dr. Daliai Švambarytei skiriamas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete“ apdovanojimas

2020 m. lapkričio 3 d. Japonijos Vyriausybė paskelbė, kad Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentei dr. Daliai Švambarytei bus įteiktas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete“ (angl. The Order of the Rising Sun, Gold Rays with Rosette) už jos nuopelnus skatinant akademinius mainus bei tarpusavio supratimą tarp Japonijos ir Lietuvos.

Šio ordino apdovanojimo detalės:

Ordino gavėjo vardas, pavardė ir pareigos:

Dalia Švambarytė (Gyvenimo aprašymas prisegtas)

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė

Svarbiausi nuopelnai Japonijai:

  • Nuopelnai steigiant Vilniaus universiteto Orientalistikos centrą

Dr. Dalia Švambarytė japonų kalbą Vilniaus universitete (VU) tuomečio rektoriaus kvietimu pradėjo dėstyti 1992 metais ir daug prisidėjo steigiant VU Orientalistikos centrą (veikė 1993–2018), tapusį pirmąja įstaiga Lietuvoje, kuri specializuojasi Azijos studijose, taip pat ir japonologijoje. 1995 metais dr. Švambarytė tapo antrąja VU Orientalistikos centro vadove. Tais metais buvo pradėta gretutinių japonologijos studijų programa, kuri 2000 m. išaugo į pagrindinę japonologijos specialybės studijų programą. Dr. Švambarytė buvo viena iš iniciatorių steigiant švietimo padalinį, kuriame suteikiama galimybė studijuoti japonologiją kaip specialybę ir nuo kurio prasidėjo akademinių japonų kalbos bei japonologijos studijų plėtra Lietuvoje.

  • Nuopelnai dirbant Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektore, docente

Nuo 1992 metų iki šiol dr. Švambarytė Vilniaus universitete dėsto įvairias japonologijos disciplinas, tarp jų ir japonų kalbą, Japonijos kultūrą, istoriją, klasikinę ir šiuolaikinę japonų literatūrą, etnologiją ir kt. Jos paskaitos, grįstos giliomis akademinėmis žiniomis, yra labai populiarios tarp studentų – 2013 metais dr. Švambarytė buvo išrinkta tarp geriausių Vilniaus universiteto dėstytojų. Daugelis iš jos buvusių studentų aktyviai tęsia su Japonija susijusią veiklą, dirba japonų kalbos dėstytojais universitetuose, japonų literatūros kūrinių vertėjais, japonų turistų gidais, dirba ambasadose ir kt. Dr. Švambarytės dėka universitete auga nauja japonologų karta.

2002 metais dr. Švambarytė sudarė ir išleido didelės apimties Japonų–lietuvių kalbų hieroglifų žodyną. Tuo metu tai buvo vienintelė lietuvių kalba prieinama japonų kalbos mokymosi medžiaga, labai palengvinusi japonų kalbos studijų procesą bei padidinusi susidomėjimą japonų kalba.

Dr. Švambarytė taip pat dėsto klasikinę japonų literatūrą universitete, yra paskelbusi japonų klasikos tekstų (No ir Kabuki teatro pjesių, pirmuoju pasaulyje romanu laikomos Sakmės apie princą Gendži skyrių) vertimų, išleidusi monografiją Intertekstualumas klasikinėje japonų literatūroje (2011) ir yra laikoma klasikinės japonų literatūros studijų pradininke Lietuvoje. Dr. Švambarytė taip pat yra išvertusi Kenzaburo Oe, Ryunosuke Akutagawos bei kitų šiuolaikinių japonų autorių kūrinių, rašo straipsnius apie japonų literatūrą. 2011 metais už svarius mokslo darbus dr. Švambarytė buvo apdovanota Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija.

2014 metais dr. Švambarytė išleido fundamentalią studiją Japonijos istorija, kuri suteikia galimybę lietuvių kalba susipažinti ne tik su Japonijos istorija, bet ir su jos kultūra, religijomis, literatūra.

  • Nuopelnai Japonijos ir Lietuvos ryšių skatinimui dirbant japonų–lietuvių kalbų vertėja

2007 metais Japonijos Imperatoriaus ir Imperatorienės (dabartinių Imperatoriaus emerito ir Imperatorienės emeritės) apsilankymo Lietuvoje metu dr. Švambarytė buvo Imperatoriaus oficialioji vertėja ir vertėjavo Imperatoriaus susitikimo su LR Prezidentu Valdu Adamkumi bei oficialaus priėmimo metu.

1995 metais dr. Švambarytė išvertė Lietuvoje gastroliavusios japonų teatro trupės spektaklio „Sempo Sugihara“ sinchroniniu vertimu transliuotą tekstą, pirmą kartą populiaria kalba pristačiusį Lietuvos žmonėms tuo metu dar nelabai žinomo Japonijos diplomato Chiune Sugiharos žygdarbį. 2005 metais Lietuvoje vykusių No teatro spektaklio „Piliarožių princesė (Aoi no Ue)“, kuriame vaidino Kanze Kiyokazu, Nomura Man (Japonijos nacionalinis turtas) bei Kamei Tadao (Japonijos nacionalinis turtas), gastrolių programai-bukletui dr. Švambarytė parašė spektaklio anotaciją ir išvertė pjesės tekstą, padėjusį  priartinti No teatrą prie Lietuvos žiūrovų ir atskleisti Japonijos klasikinio scenos meno žavesį.

 

„Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir rozete” apdovanojimas

Vytautui Grubliauskui skiriamas „Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir rozete”apdovanojimas.

2018 m. lapkričio 3 d. Japonijos vyriausybė paskelbė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės merui Vytautui Grubliauskui bus įteiktas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete” (angl. The Order of the Rising Sun, Gold Rays with Rosette) už nuopelnus kuriant draugiškus santykius tarp Japonijos ir Lietuvos ypač kultūros bei gynybos srityse.

Įvertintos V. Grubliausko pastangos skatinant ryšius tarp Japonijos ir Lietuvos.

2011 m. balandžio mėnesį tapęs Klaipėdos miesto savivaldybės meru Vytautas Grubliauskas  ėmėsi padėti tais pačiais metais nuo Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo nukentėjusiam miestui partneriui Kudži (Ivatės pref.) renkant pinigines aukas bei kita parama.  2014 m. rugsėjį su oficialiu vizitu V. Grubliauskui lankantis Japonijoje, kartu su Lietuvos Respublikos ambasada buvo surengta fotografijų paroda, skirta paminėti Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 20-metį ir atsikūrimą po Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo. Vizito metu dalyvavo susitikimuose su Japonijoje gyvenančiais lietuviais ir Kudži miesto atstovais. Lankydamasis  Kudži mieste,  V. Grubliauskas  apžiūrėjo žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotas vietoves bei išreiškė paramą ir palaikymą nukentėjusiems taip sustiprindamas Kudži ir Klaipėdos miestų ryšius. Be ryšių su Kudži miestu puoselėjimo, V. Grubliauskas taip pat prisidėjo prie  draugiškų santykių kūrimo tarp Japonijos ir Lietuvos Klaipėdoje priimant Japonijos vyriausybės vykdytos tarptautinės jaunimo mainų programos dalyvius, kviečiant japonų džiazo ir kt. atlikėjus į Klaipėdoje organizuojamus renginius, sodinant sakurų medelius ir  sakurų sodą ir t.t.

Taip pat įvertintas V.Grubliausko indėlis į Japonijos – Lietuvos bendradarbiavimą gynybos srityje.

2016 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje lankantisJaponijos savigynos jūrų pajėgų pratybų eskadrai, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Krašto apsaugos ministerija bei Užsienio reikalų ministerija, V. Grubliauskas kaip Klaipėdos meras ženkliai prisidėjo sėkmingai priimant pirmuosius Lietuvos istorijoje Japonijos pratybų eskadros laivus. Kartu su Lietuvos Karinėmis jūrų pajėgomis organizavo eskadros pasitikimo į Klaipėdos uostą ceremoniją, suteikė ceremonijos renginio  vietą bei parėmė informacijos apie renginį sklaidą  – dėl to daugybė Lietuvos žmonių atvyko pasveikinti eskadros. Laivų sutikimo garbei organizuotame priėmime, kuriame dalyvavo LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tuometinis LR Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė svečius sveikino video žinute, V. Grubliausko kaip buvusio profesionalaus trimitininko  iniciatyva buvo surengtas bendras muzikinis pasirodymas su eskadros orkestru. Tokiu būdu V. Grubliauskas itin prisidėjo prie sėkmingo Japonijos savigynos jūrų pajėgų pratybų eskadros vizito, kuris labai sustiprino Japonijos ir  Lietuvos ryšius bei turėjo didžiulę įtaką ne vien tik gynybos ir saugumo, bet ir kitose tarpvalstybinių santykių srityse.

Japonijos sostinėje sužydėjo lietuviškas sodas

Japonijos sostinės gyventojai ir užsienio turistai pirmą kartą galės apsilankyti tradicinėje lietuviškoje sodyboje ir sode, įrengtame Lietuvos ambasados Tokijuje iniciatyva.

Garsiame Tokijo viešbutyje „Okura“ pagal lietuviškos medinės architektūros tradicijas įrengtas namas, kurį supa Lietuvoje auginamų dekoratyvinių ir vaistinių augalų darželis ir sodas. Aplankę lietuvišką sodybą, renginio svečiai gali paragauti lietuviškų valgių ir gėrimų. Parodos metu taip pat bus surengtos dirbtuvės, kurių metu tautodailininkė Jurgita Treinytė mokys rišti tradicinius lietuviškus šiaudinius sodus.

Lietuva pirmą kartą dalyvauja gegužės 2 d. prasidėjusioje jau septynioliktoje tarptautinėje „Sodų mugėje“, kurią tradiciškai globoja Tokijuje reziduojančių ambasadorių žmonos. Šiemet mugėje savo sodus ir tradicijas pristato 10 pasaulio šalių.

Renginio atidaryme dalyvavo Japonijos princesė Takamada, kuri taip pat grožėjosi spalvingu lietuvišku sodu ir domėjosi lietuviškomis tradicijomis ir papročiais. Didelio žiniasklaidos dėmesio susilaukusią „Sodų mugę“ per savaitę ketina aplankyti daugiau kaip 12 tūkstančių lankytojų.

Kęstučiui Ptakauskui skiriamas „Tekančios saulės ordino su sidabro spinduliais” apdovanojimas

2017 m. balandžio 29 d. Japonijos vyriausybė paskelbė, kad Kęstučiui Ptakauskui bus įteiktas „Tekančios saulės ordinas su sidabro spinduliais” (angl. Order of the Rising Sun, Silver Rays) už jo nuopelnus skleidžiant japonišką kultūrą per bonsai meną Lietuvoje.

Šio ordino apdovanojimo detalės:

Ordino gavėjo vardas, pavardė / pareigos

Kęstutis Ptakauskas (59 m.)

VšĮ “Bonsai studija” direktorius

Lietuvos Bonsai asociacijos prezidentas

Nuopelnų aprašymas:

  • Indėlis skleidžiant Japonijos kultūrą per bonsai meną Lietuvoje.  Kęstutis Ptakauskas įkūrė viešąją įstaigą „Bonsai studija” siekiant organizuoti japoniškos kultūros renginius bei surengė bonsai ir suiseki parodų. Pastaruoju metu K. Ptakauskas organizavo didelio masto tarptautinius renginius, tokius kaip Europos Bonsai Asociacijos (EBA) ir Europos Suiseki Asociacijos (ESA) kongresas (2015 m. Vilniuje) bei Pasaulio bonsai ir suiseki kongresas (2016 m. Alytuje), kurių metu vyko daugybė įvairių su Japonijos kultūra susijusių renginių. Šia savo veikla K. Ptakauskas prisidėjo propaguojant japonišką kultūrą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. 2016 m. jis išleido knygą „Ryto rasos sodas”, kurioje pristatė tokius Japonijos kultūros elementus kaip dzen sodai, arbatos ceremonija, papročiai, bonsai menas ir estetika ir kt.
  • Nuopelnai kuriant japoniškus sodus Lietuvoje. 2002 m. K. Ptakauskas įkūrė Ryto rasos sodą savo namų kieme – tai buvo pirmasis japoniško stiliaus sodas Lietuvoje. 2006 m. jame atidarė bonsai muziejų bei prisidėjo kuriant japoniškus sodus ir skleidžiant jų žavesį kitose Lietuvos vietose bei užsienyje. Be to, K. Ptakauskas daug dėmesio skiria ir sakurų sodinimui, pavyzdžiui, jis padėjo įkurti Chiune Sugihara sakurų sodą Vilniuje ir taip skatino supratimą apie Japoniją.
  • Draugiškų santykių tarp Japonijos ir Lietuvos skatinimas. 2015 m. K. Ptakauskas buvo išrinktas į Alytaus miesto savivaldybės tarybą. Kviesdamas verslo atstovus iš Japonijos bei supažindindamas juos su Alytaus pramone bei lankytinomis vietomis, jis aktyviai prisideda prie santykių su Japonija stiprinimo. Draugiškų ryšių su Japonija idėja yra palaikoma ir Alytaus valdžios – 2016 m. rugsėjo mėnesį šiame mieste lankėsi oficiali Kanagavos prefektūroje esančio Hiratsukos miesto delegacija ir užmezgė draugiškus santykius siekiant pradėti miestų partnerystę.

Susitikimas Japonijos ambasadoje

Kovo 21 d. Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda pakvietė Japonijoje studijavusius studentus į rezidenciją pabendrauti. Ambasadorius savo kalboje sakė sieksiąs plėsti galimybes, kad iš Japonijos sugrįžę studentai galėtų pritaikyti įgytą patirtį ir žinias, o Japonijoje studijavusių alumni asociacijos prezidentas Rimantas Vaitkus žadėjo ir toliau tęsti bendradarbiavimą su ambasada. Tikimės, kad įvairiose srityse aktyviai dirbantys susitikimo dalyviai prisidės skatinant abiejų šalių tarpusavio santykius ateityje.

Festivalyje „nowJapan“ – Tokijo gatvių šurmulio įkvėpta muzika

Festivalio muziką įkvėpė Tokijo gatvių šurmulys

Priversti žiūrovus mąstyti muzikos garsais. Būtent to siekia rugsėjo 10–11 d. vyksiantis Japonijos kultūros festivalis „nowJapan“, siūlantis panirti į egzotišką audiovizualinį nuotykį. Muzikinė festivalio programa kvies Japonijos mylėtojus paklausyti Tokijo gatvių šurmulio įkvėptų pasirodymų.

Festivalis „nowJapan“ savo auditoriją vilioja burtažodžiais ANIME, MANGA ir COSPLAY, ir visiems atėjusiems suteiks galimybę pažinti Japoniją per muziką.

Festivalyje pasirodys visame pasaulyje žinomi japonai „Cuushe“ ir „aus“, o vietinių muzikantų frontą atstovaus vilniečiai „WhaleSounds“

Whalesounds
Whalesounds

ir melomanas Marius Mozūraitis („Despotin Beat Club“).

Marius Mozuraitis
Marius Mozuraitis

„Muzika visada buvo neatskiriama „nowJapan“ dalis. Festivalis siekia atrasti sąsajas tarp Japonijos, kuri yra ten, už tūkstančių kilometrų ir tos, kuri yra čia, Lietuvoje, todėl koncerto atlikėjai vienas kitą puikiai papildo“, – sako „nowJapan“ programos sudarytoja Milda Savickaitė.

„Cuushe“ – japoniškoji Bjork

Japonų atlikėja ir multiinstrumentalistė „Cuushe“ žino nepamirštamo koncerto receptą. Prieš porą metų pakerėjusi Lietuvos publiką įspūdingais vizualiniais sprendimais ir kiekvieną garsą apraizgiusiais estetiniais čiuptuvais, šįsyk Cuushe grįžta su pernai metais išleistu ketvirtuoju albumu, su dar daugiau paslapčių ir ambient bei dream Pop žanrais, sujungtais jos išskirtinio vokalo.

Cuushe
Cuushe

Debiutavusi dar 2009 m. „Cuushe“ greitai užsitarnavo alternatyvios muzikos gerbėjų simpatijas. Kultūros platforma „Time Out Tokyo“ paskelbė jos debiutinį albumą „Girl You Know That I Am Here But The Dream“ geriausiu 2012 m. Japonijos albumu. Praėjusiais metais pasauliui pristatytas naujausias jos darbas „Night lines“ tapo niekada nemiegančio Tokijo veidrodžiu, atspindinčiu didžiulio miesto gyvenimą ir jo sukeliamą vienatvę.

Savo dainomis „Cuushe“ pasakoja istorijas apie žmonių susvetimėjimą, betoninės kasdienybės šurmulį ir dirbtinę gatvių šviesą, kuri įsuka į save lyg fantasmagoriška nakties karuselė. „Cuushe“ muzika emocinga, nuklystanti į kitas galaktikas ir vėl grįžtanti atgal. Lyg naktinis Tokijas, kuris bruzdėdamas pasitinka naują rytą, taip ir nesudėjęs bluosto.

Video: http://bit.ly/CuusheSC

„Cuushe“ išskirtinumas – didžiulis dėmesys vizualinei muzikos pusei. Kiekvieną atlikėjos klipą kūrė individualūs kūrėjai: nuo animacijos piešimo specialistų iki video menininkų. Muzika ir vaizdas „Cuushe“ koncertuose yra susipynę, papildantys vienas kitą ir įtraukiantys į nesibaigiantį estetinį katarsį.

Atlikėjai „Cuushe“ talkins elektroninių garsų virtuozas „aus“, kuris meistriškai įsiskverbia į klausytojų smegenis ir užpildo kiekvieną neuroną ambiento muzikos alsavimu. „aus” yra Yasuhiko Fukuzono solinis projektas. Fukuzono dar būdamas paaugliu pradėjo kurti muziką eksperimentiniams filmams. 2004 m. jis pradėjo pasirodymus kaip atlikėjas „aus“ ir nuo to laiko tapo neatskiriama Japonijos scenos dalimi. Fukuzono sumaniai ir subtiliai derina elektroniką su garsais iš kasdienio gyvenimo, pindamas juos į vieną nepamirštamą muzikinį siužetą.

Video: http://bit.ly/AusJpSC

 

Muzika – kontaktas su vandenynu

Japonija ir banginiai – skaudi diskusija, kuriai ši šalis nenoriai atsiveria. „nowJapan“ kartu su muzikalių aktorių grupe „WhaleSounds“ iš Lietuvos pakvies į kitokią – garsų, jausmų ir japoniško ambiento – medžioklę ir priartins masyvias vandenynų gelmes prie mūsų ausų.

 

Po „WhaleSounds“ pavadinimu slepiasi penki jauni muzikuojantys aktoriai, pasirengę sužavėti savo rytietiškais ambient muzikos stiliaus garsais. Save jie laiko penkių motorų laivu, kurio kelionė prasideda vandenyno gilumose kartu su muzika ir klajonėmis, padedančiomis įsilieti į vandenų pasaulį. Iš visos vandenynų gyvūnijos, banginiams geriausiai sekasi užmegzti kontaktą su vandenynais ir pasakoti istorijas apie neatmenamus laikus. Jas išgirsti pakvies „WhaleSounds“.

„WhaleSounds“ laivas yra jungtis tarp praeities ir dabarties, gamtos ir žmogaus, dabarties ir ateities. Vandenyno bangos įkvepia vaikinus ištransliuoti vidinę jėgą, ramybę ir gerumą.

https://soundcloud.com/whale-sounds-200553743/banginis

 Paskaita apie Japonijos muziką

Muziką galima ne tik groti, bet ir apie ją kalbėti. Šios misijos imsis ilgametės radijo laidos apie miesto kultūrą ir eksperimentinę muziką „Despotin Beat Club“ vedėjas ir buvusio ikoniško internetinio žurnalo pravda.lt redaktorius, didžėjus bei melomanas Marius Mozūraitis.

Festivalio „nowJapan“ metu jis papasakos, ką reiškia paslaptinga sąvoka „miesto skambesys“ ir kodėl ji yra pernelyg plati, kad tiktų apibūdinti šiuolaikinėje muzikoje vykstančius reiškinius. Pagrindinis pranešimo akcentas dedamas ant Japonijos muzikos išradingumo ir kultūrinių inovacijų. Ši šalis jau daugybę metų sugeba „gaminti“ unikalų ir autentišką požiūrį į meną, kuris skiriasi nuo likusio pasaulio. Kaip jai pavyksta nuolatos stebinti net ir visko girdėjusius melomanus?

Pranešimas bus gausiai iliustruotas muzikiniais pavyzdžiais, tad norintys geriau pažinti tolimosios Japonijos kultūros fenomeną – turėtų apsibraukti „nowJapan“ pavadinimą raudonai.

Festivalis „nowJapan“ vyks rugsėjo 10-11 d. „Litexpo “ parodų rūmuos

„Cuushe“ ir „aus“ koncertas rugsėjo 10 d. 21 val. Kultūros bare „Kablys“.

 

Bilietus tiek į festivalį „nowJapan“, tiek į koncertą „Cuushe“ ir „aus“galima įsigyti visuose „Bilietų pasaulis” platinimo taškuose ar internetu: www.bilietupasaulis.lt.

 

‪#‎nowJapan2016