Pasaulinė Paroda EXPO 2025m. vyks OSAKOJE

Šiandien mus pasiekė džiugios žinios iš Paryžiaus.
Štai kaip džiaugiasi rimti, kostiumuoti vyrai sužinoję, kad Pasaulinė Paroda EXPO 2025m. vyks OSAKOJE.
Japonų džiaugsmo šūksniai nugriaudėjo Paryžiaus auditorijoje, kai 170 šalių narių „Bureau International des Expositions“ penktadienį (18.11.23)  balsavo už Osako miesto pasiūlymą.
Osaka nugalėjo varžovus iš Rusijos (Jakateringurgas) ir Azerbaidžiano (sostinė Baku).
Japonijos ekonomikos ir prekybos ministras Hiroshige Seko sakė, kad jaučiasi „Puikiai! Esu sujaudintas! Taip pat jaučiu didžiulę atsakomybę, kad Expo 2025 būtų sėkmingas“.
 
Pasaulinės parodos vyksta nuo 1851 m., nuolat vystosi ir keičiasi, bet iki pat mūsų laikų nepraranda svarbos. Savo reikšme ir populiarumu jos lyginamos su olimpinėmis žaidynėmis ir kitais svarbiausiais tarptautiniais renginiais.
Dabar pasaulinės parodos rengiamos kas penkerius metus ir trunka šešis mėnesius. Jose dalyvauja dauguma pasaulio valstybių (pvz., Hanoveryje 2000 m. dalyvavo 155 valstybės, Šanchajuje 2010 m. – 192, Milane 2015 m. – 144), šias parodas aplanko milijonai žmonių (pvz., Osakoje 1970 m. užfiksuotas rekordas – 63 mln. lankytojų, buvo sumuštas 2010 m., kai parodą Šanchajuje aplankė net 73 mln. žmonių…)
Nors pasaulinės parodos nėra grynai komercinės mugės – valstybės jose
dalyvauja siekdamos stiprinti savo įvaizdį, plėtoti tarptautinius ryšius visose srityse, tačiau verslui čia taip pat tenka didelis vaidmuo.
https://japantoday.com/category/national/Osaka-to-host-2025-World-Expo?

Kaip prausiasi japonės, kad ir 50-ies atrodytų jaunos?

Čia pristatytą metodą naudoja pagrinde Japonijos moterys, bet ir iki mūsų atėjo jų amžinos jaunystės ir grožio paslapys.

Įdomiausia, kad jis gana paprastas ir kiekvienam pagal kišenę, todėl kiekvienas turėtų jį išbandyti.

Paslaptis tame, kad rytais ir vakarais veidą reikia prausti mineraliniu vandeniu. Bet iš pradžių reikia nuvalyti veidą jums įprastu būdu (vandeniu, pieneliu, maitinamuoju kremu), bet taip, kad ant veido visai neliktų kosmetikos.

Po to paimkite truputš gazuoto mineralinio vandens (kurio yra kiekvienoje vaistinėje) ir nuplaukite juo veidą. Patikėkite, rezultate turėsite lygią, stangrią ir pašviežėjusią odą.

Bet tam, kad neprovokuotumėt odos sudirgimo, šiuo metodu naudokitės ne daugiau, kaip kartą per savaitę.

To pilnai pakaks geram rezultatui gauti, ir ekonomiškiau.

Yra ir dar vienas būdas veidą plauti minealiniu vandeniu. Tiesiog išpilstykite mineralinį vandenį į formas, užšaldykite. Tada prauskitės, kaip įprasta, vandeniu. Po to paimkite mineralinio vandens ledo kubelį ir juo vedžiokite per odą, kol ištirps.

O štai ir dar keli būdai, kaip teisingai praustis vandeniu:

  • Paimkite 1 litrą virinto vandens ir pridėkite ketvirtį arbatinio šaukštelio sodos. Soda suminkštins vandenį. Tokiu vandeniu praustis labai sveika;
  • Į 1 litrą vandens įpilkite 1 arbatinį šaukštelį citrinų sulčių. Parūgštintas vanduo padeda išsaugoti odos rūgštinį-šarminį balansą, o tai irgi labai naudinga veido odai.
  • Darykite po vieną iš šių procedūrų kiekvieną savaitę ir jūs visada turėsite aksominč ir lygią odą.

Kaip prausiasi japonės, kad ir 50-ies atrodytų jaunos?

„Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir rozete” apdovanojimas

Vytautui Grubliauskui skiriamas „Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir rozete”apdovanojimas.

2018 m. lapkričio 3 d. Japonijos vyriausybė paskelbė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės merui Vytautui Grubliauskui bus įteiktas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete” (angl. The Order of the Rising Sun, Gold Rays with Rosette) už nuopelnus kuriant draugiškus santykius tarp Japonijos ir Lietuvos ypač kultūros bei gynybos srityse.

Įvertintos V. Grubliausko pastangos skatinant ryšius tarp Japonijos ir Lietuvos.

2011 m. balandžio mėnesį tapęs Klaipėdos miesto savivaldybės meru Vytautas Grubliauskas  ėmėsi padėti tais pačiais metais nuo Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo nukentėjusiam miestui partneriui Kudži (Ivatės pref.) renkant pinigines aukas bei kita parama.  2014 m. rugsėjį su oficialiu vizitu V. Grubliauskui lankantis Japonijoje, kartu su Lietuvos Respublikos ambasada buvo surengta fotografijų paroda, skirta paminėti Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 20-metį ir atsikūrimą po Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo. Vizito metu dalyvavo susitikimuose su Japonijoje gyvenančiais lietuviais ir Kudži miesto atstovais. Lankydamasis  Kudži mieste,  V. Grubliauskas  apžiūrėjo žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotas vietoves bei išreiškė paramą ir palaikymą nukentėjusiems taip sustiprindamas Kudži ir Klaipėdos miestų ryšius. Be ryšių su Kudži miestu puoselėjimo, V. Grubliauskas taip pat prisidėjo prie  draugiškų santykių kūrimo tarp Japonijos ir Lietuvos Klaipėdoje priimant Japonijos vyriausybės vykdytos tarptautinės jaunimo mainų programos dalyvius, kviečiant japonų džiazo ir kt. atlikėjus į Klaipėdoje organizuojamus renginius, sodinant sakurų medelius ir  sakurų sodą ir t.t.

Taip pat įvertintas V.Grubliausko indėlis į Japonijos – Lietuvos bendradarbiavimą gynybos srityje.

2016 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje lankantisJaponijos savigynos jūrų pajėgų pratybų eskadrai, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Krašto apsaugos ministerija bei Užsienio reikalų ministerija, V. Grubliauskas kaip Klaipėdos meras ženkliai prisidėjo sėkmingai priimant pirmuosius Lietuvos istorijoje Japonijos pratybų eskadros laivus. Kartu su Lietuvos Karinėmis jūrų pajėgomis organizavo eskadros pasitikimo į Klaipėdos uostą ceremoniją, suteikė ceremonijos renginio  vietą bei parėmė informacijos apie renginį sklaidą  – dėl to daugybė Lietuvos žmonių atvyko pasveikinti eskadros. Laivų sutikimo garbei organizuotame priėmime, kuriame dalyvavo LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tuometinis LR Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė svečius sveikino video žinute, V. Grubliausko kaip buvusio profesionalaus trimitininko  iniciatyva buvo surengtas bendras muzikinis pasirodymas su eskadros orkestru. Tokiu būdu V. Grubliauskas itin prisidėjo prie sėkmingo Japonijos savigynos jūrų pajėgų pratybų eskadros vizito, kuris labai sustiprino Japonijos ir  Lietuvos ryšius bei turėjo didžiulę įtaką ne vien tik gynybos ir saugumo, bet ir kitose tarpvalstybinių santykių srityse.

Senėjimo procesus stabdantis japoniškas masažas

Veido masažas net ir dėl plastinės chirurgijos pamišusiame Holivude  vertinamas labiau nei chirurginė intervencija. Ir tai ne nuostabu, nes masažas – tikrai veiskmingai senėjimo procesus stabdanti priemonė.

KOBIDO masažas – pats žinomiausias už šalies ribų japoniškas masažas. Jis itin mėgstamas Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje, paplitęs ir Skandinavijos šalyse. Mūsuose taip pat galite pasimėgauti šiuo imperatorišku malonumu.

KOBIDO – tai sveikatinimo ir grožio menas, kurį sukūrė senovės Japonijos samurajai, ir kartu, tai gydymo metodas, kuris apjungia kaklo, sprando, veido ir galvos sritis, bei įtakoja visą kūną. Ši technika buvo sukurta siekiant atkurti ir palaikyti tiek fizinę, tiek psichinę samurajų pusiausvyrą prieš kiekvieną mūšį. Kobido metodas, kaip masažas, pradėtas praktikuoti nuo 1472 m., kai to laikotarpio imperatorienė pareikalavo gydymo, kuris puoselėtų ir išlaikytų jos grožį nepaisant bėgančio laiko, o taip pat savo poveikiu prilygtų samurajų ištvermei.

Kobido procedūrą itin vertino Japonijos imperatorių šeimos. Masažo tikslas buvo ir vis dar yra – suteikti bei išlaikyti energiją ir grožį bėgant laikui. Jau po pirmos procedūros atgaunamos jėgos, o veide pastebimas „pakėlimo“ efektas. Taigi, šių dienų veikliai moteriai, kuri stengiasi neatsilikti nuo spartaus gyvenimo tempo ir nepasiduoti laiko tėkmei, Kobido veido procedūra yra geriausia dovana, padedanti pašalinti nuovargio ir laiko žymes, atgauti fizines ir emocines jėgas. Taip pat Kobido dėl savo poveikio išlieka ypač tinkama procedūra vyrams.

 

Šis masažas labai naudingas visiems, kurie patiria stresą, įtampą, bei nori atsigauti po sunkios darbo dienos. Masažo metu ne tik atpalaiduojami įsitempę pečių juostos raumenys, bet taip pat subalansuojama svarbių žmogaus gyvybinių funkcijų ir organų veikla: akių, plaučių, širdies, smegenų, skrandžio ir viso virškinamamojo trakto.

Japoniškasis veido masažas žavi akivaizdžiai pastebimu poveikiu puoselėjant veido grožį ir teikiama dvasine nauda, gyvybine energija. Procedūros metu atgausite jėgas, subalansuosite emocijas, atsipalaiduos visas kūnas. Senėjimą lėtinantis kobido masažo poveikis yra labai gilus, nes išjudina limfos sistemą, teigiamai veikia nervus, kraujotaką. Suaktyvėjus limfotakai ir kraujotakai, pasišalina toksinai, ląstelės ima gauti daugiau deguonies ir geriau įsisavina maisto medžiagas, todėl oda vėl tampa skaisti, stangri, atkuriama drėgmės pusiausvyra.

Kobido veido masažas savo poveikiu prilyginamas viso kūno masažui. Remiantis japonų patirtimi, Kobido nėra vien tik kosmetinis masažas, jis vertinamas kaip gydymas, kūno terapija. Procedūros metu aktyviai stimuliuojant veido taškus, teigiamai veikiami visi vidaus organai.

Geriausiam rezultatui gauti, rekomenduojama atlikti kursą 2 kartus per metus, po 10 procedūrų.

ŠIATSU (Shiatsu (指圧) )

ŠIATSU – tai japonų taškinis (akupresūrinis) masažas, daromas po Kobido, puikiai papildo ir sustiprina bendrą poveikį ir rezultatą. Tose veido vietose, kur atliekama akupresūra, oda stimuliuojama, lyginasi raukšlelės, gerėja medžiagų apykaita. Veido oda skaistėja ir gražėja.

Be šio, vietinio veikimo labai svarbus ir žymus poveikis vidaus organams, kurių meridianai randasi veide. Spaudžiant aktyvius taškus, harmonizuojama skrandžio, žarnyno, tulžies pūslės bei urogenitalinės sistemos veikla, gilėja bendras atsipalaidavimas.

Rezultatas – jaunatviškai spindinti veido oda ir akys, bei pailsėjęs visas kūnas.

Shiatsu praktikai tiki, kad  energija- vadinama Ki, teka per kūno meridianų tinklą:

www.kobidomasazas.lt

https://www.facebook.com/Kobidomasazas/

http://www.kobidomasazas.lt/dovanu-kuponai

Samurajų 侍 gyvenimo principai.

Samurajus (侍)– karių kasta, klestėjusi Japonijoje XII−XIX a. Dauguma samurajų tarnavo japonų aristokratijai, buvo kunigaikščių vasalai, tik kai kurie iš jų turėjo žemės. Samurajai visą gyvenimą atiduodavo savo dvasiniam ugdymui, kovai. Samurajai vadovavosi elgesio kodeksu bušido, jie niekino mirtį. Daugumą samurajų gyvenimo filosofijos teiginių galima pritaikyti ir šiandien.

Japonijoje jie paprastai vadinami bushi (武士, [bɯ.ɕii]) arba buke (武 家).

Neprisirišk

Vienas svarbiausių postulatų – viską priimk taip, kaip yra, nesipriešink. Ypač svarbu pritarti gyvenimo įvykiams, juos priimti ir jiems nesipriešinti. Kai karys priima aplinką tokią, kokia ji yra, jis taikiai sugyvena su savimi. Kai esi taikus ir ramus, lengviau priimti išmintingus sprendimus.  Samurajus suvokia, kad gyvenimas ne visada rutuliojasi pagal norimą planą. Pritarimas ir priėmimas nutraukia negatyvių minčių grandinę, padeda blaiviai vertinti situaciją, priimti racionalius sprendimus.

Samurajai laikėsi neprisirišimo principo. Buda sakė, kad visų nelaimių priežastis yra prisirišimas. Prisirišimas prie minčių, jausmų, žmonių, nuotaikų ir nuolatinis jaudulys sukelia kančią, todėl žmogus nebemato gyvenimo tėkmės, jo grožio. Tai nereiškia, kad samurajus atsisako savo ketinimų – jis leidžia veikti Visatai. Samurajus negali valdyti ir kontroliuoti įvykių ar situacijų, bet jis gali valdyti ir kontroliuoti savo mintis. Samurajus yra savo minčių ir jausmų šeimininkas. Tikras karys niekada neleis, kad jį užvaldytų kokia nors paranojinė mintis ar jausmas. Taip jis tampa laisvas.

Šiais laikais žmonės yra prisirišę prie savo kategoriškų nuostatų, savo daiktų, savo padėties. Pavyzdžiui, laikosi įsikibę nepatinkančio darbo, nes bijo ieškoti naujo, bijo naujovių, bijo išeiti iš komforto zonos.

Išmokite palikti komforto zoną ir jūs tapsite laisvi. Atsiduokite pasaulio tėkmei ir leiskite pasireikšti naujoms galimybėms. Jeigu išdrįsite paleisti tai, kas jums atrodo vertinga ir brangu, bet iš esmės taip nėra, pamatysite, kad gyvenimas yra paruošęs jums malonią staigmeną. Samurajai moka gyventi diskomforto sąlygomis ir visada už tai gauna atlygį.

Nepavydėk

Samurajai veltui nešvaisto energijos ir nepavydi. Jie žino, kad pavydas yra nuodingas. Pavydėdamas kitam sėkmės, turto, aukštos kilmės ar gero gyvenimo, nuodiji gyvenimą sau. Niekada nelyginkite ir negretinkime savęs su kitais. Džiaukitės tuo, ką turite, ir dėkokime už tai Dievui.

Samurajai negyveno dėl savęs. Jie mokėjo dalytis. Išmokite dalytis su kitais tuo, ką turite. Dovanoti yra kur kas smagiau nei gauti. Samurajų gyvenimo esmė buvo gyventi dėl kitų, padėti kitiems. Kai dalijiesi ir įgyvendini gerą idėją, Dievas atsilygina.

Kai sutelksite savo dėmesį į tai, kaip tarnauti kitiems, o ne į tai, kaip uždirbti daugiau pinigų, pinigai ateis savaime, jums nereikės daug plušėti ar vargti, skųstis ir pavydėti.

Nesiskųskite ir nedejuokite. Skundai ir dejavimas padvigubina jūsų negatyvią energiją. Užuot skundęsi gyvenimu, draugais, aplinkybėmis, darbu, vyru ar žmona, pirmiausia pagalvokite apie save. Apie save niekada nekalbėkite blogai. Išmokite sau atleisti, pamilkite save. Išmintingi žmonės sako: blogų dalykų gyvenime nėra, tai – pamokos ir dovanos. Į nesėkmes žiūrėkite kaip į pamokas ir stenkitės nekartoti senų klaidų, nelipkite ant to paties grėblio po kelis kartus, pasielkite kitaip, nei esate įpratę, ir nuoširdžiai dėkodami priimkite jums skiriamas likimo dovanas.

Samurajus nebijo mirti. Jie sakydavo: jei bijosi – mirsi. Nebijokite mirti savo praeičiai, seniems draugams ir tiems, kurie jus išdavė. Nekeršykite, bet garbingai pasitraukite. Nebijokite mirti kiekvieną sekundę.

Gyvenkite dabartimi. Nešokinėkite mintimis į praeitį ar ateitį, išmokite gyventi šia akimirka. Mėgaukitės gyvenimu, vykstančiu čia ir dabar, susitelkite į jį. Svarbiausia ne tai, ką jūs turite, o tai, kas esate. Svarbu, kaip jaučiatės, koks jūsų požiūris į save ir į jus supantį pasaulį.

Šaltinis: Airijos diena | 2017

Magiškos jonvabalių fotografijos, Shimane (島根県) prefektūroje

Gegužės – birželio mėnesiais jonvabaliai pradeda šviesti Japonijos miškuose ir pievose,  pagyvindami kraštovaizdį ir kurdami netikėtai magišką bei stebuklingą atmosferą.

Fotografas Hiroki Ishikura nusprendė užfiksuoti šį nuostabų reiškinį atokiose  kaimo vietovėse. Jis įamžino mažą mergaitę, tiriančią žėrinčius laukus.

Šios nuotraukos darytos Shimane prefektūroje, vietovėje, populiarioje tarp jonvabalių stebėtojų. Taip, Japonijoje tikrai yra konkreti vieta, kuri garsėja mistiniu grožiu…

Pamatęs šias nuotraukas supranti, kodėl turistai atvyksta čia vasarą. Žaižaruojantys pievų gyventojai tikrai kvapą gniaužiantys.

 

 

 

 

 

 

Šaltinis:  „Japan inside“

Japonijos gydytojai ligonius verčia vaikščioti miške! Štai kodėl…

Japonai jau seniai naudoja metodą, kuris ne tik leidžia atsikratyti streso, bet ir teigiamai veikia žmogaus imunitetą. Vadinasi jis „Shinrin-yoku“, arba „forest bathing“ – pažodžiui verčiama kaip „miško vonia“.

1982 metais Japonijos miškų ūkio agentūra pasiūlė „maudymąsi miške“ laikyti sveiko gyvenimo būdo dalimi.

Japonijos mokslininkai tvirtina: įprastas pasivaikščiojimas miške gali padidinti antinavikinių medžiagų kiekį ir vadinamųjų žudikų aktyvumą, kurie naikina navikines ląsteles.

2005–2006 metais 24 Japonijos miškuose visoje šalyje buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo apie tūkstantį žmonių, vidutinis jų amžius buvo 21 metai. Pasirodė, kad 20 minučių „miško vonia“:

  • 15 proc. sumažina organizme streso hormono – kortizolio lygį;
  • 1,9 proc. sumažina arterinį spaudimą;
  • 3,9 proc. sulėtina pulsą.

Kai kuriais duomenimis, maudymasis miške padidina serumo adiponektino – hormono, kuris mažomis koncentracijomis yra susijęs su nutukimu, antro tipo curiniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei metaboliniu sindromu, lygį.

2010 metais japonų mokslininkai išsiaiškino, kad „maudymasis miške“ sumažina nerimą, depresiją, pyktį, nuovargį ir emocinės painiavos jausmą.

Yra kelios teorijos, paaiškinančios šį fenomeną.

Pagal pirmąją, miške į žmogaus organizmą patenka ypatingų skraidančių medžiagų – fitoncidų (medžių eterinių aliejų). Visa nauda gaunama būtent iš jų: jie žudo ir slopina patogeninių bakterijų augimą ir vystymąsi.

Teorija įdomi, bet yra nuomonė, kad fitoncidų koncentracija gamtoje yra labai maža, jos tikrai nepakanka tam, jog galėtų sukelti panašų efektą.

Pagal kitą teoriją, žmogus jaučia pagarbą ir net baimę gamtai ir kosmosui, tai veikia jį raminamai.

Iki šiol neaišku, kaip būtent „maudymasis miške“ pagerina žmogaus savijautą. Vienok ši praktika tampa vis populiaresnė visame pasaulyje.

JAV, pavyzdžiui, jau yra Gamtos ir miško terapijos asociacija. Ji siūlo visiems norintiems specialius „miško vonios“ maršrutus. Tokių pasivaikščiojimų dalyviai susirenka į grupes po 6–15 žmonių, o tada tris valandas vaikšto miške.

Šiuo atveju jie gali nueiti tik vieną kilometrą. Svarbiausia – suspėti pasimėgauti gamtos grožiu!

Tai labai panašu į meditaciją. Tik ji vyksta kontroliuojant specialistui.

Kaip rodo tyrimai, miške žmogaus nervų sistema funkcionuoja optimaliu režimu. Gaunamas toks pat efektas, kaip po natūralios aromaterapijos.

https://lifter.com.ua/yaponskie-vrachi-zastavlyayut-bolnyh-gulyat-po-lesu-vot-pochemu-2430

Oiran (花魁)

 

„Oiran“ (花魁) -taip Japonijoje buvo vadinamos kurtizanės. Tai „Yujo“ (遊 女) „malonumų moters“ arba prostitutės tipas. Tačiau Oiran skyrėsi nuo įprastų „Yujo“. Pastarosios buvo tik pramogai, o Oiran buvo tikros artistės, dauguma tapo netgi  įžymybėmis ir už rajonų, skirtų kūniškiems malonumams, ribų. Oiran dažnai nubrėždavo naujas tendencijas mene ir madoje.

Kurtizanių kultūra atsirado ankstyvuoju Edo laikotarpiu (1600-1868). Šiuo metu buvo priimti įstatymai, ribojantys viešnamių veiklą pramoginiuose kvartaluose (yūkaku (游 廓, 遊 郭)), kurie buvo pastatyti šiek tiek tolėliau nuo miesto centro. Nors buvo daug tokių rajonų, bet patys garsiausi buvo trys: Šimabara Kiote, Shinmachi Osakoje ir Ede (dabartinis Tokijas)- Yoshiwara. Jie greitai išaugo į didelius savarankiškus rajonus, kuriose buvo siūlomos įvairios pramogos, įskaitant puikius valgius, nemokamus pasirodymus ir dažnus festivalius bei paradus.

Palyginti su „Yujo“, kurių pagrindinis patrauklumas buvo jų seksualinis nuolankumas, Oiran pirmiausia buvo artistės. Norėdama tapti oiran, moteris turėjo įvaldyti daug menų- vesti tradicinę japonų arbatos ceremoniją (sadō), išmanyti ikebaną (gėlių išdėstymą) ir kaligrafiją (dailusis rašymas). Oiran taip pat turėjo mokėti groti koto(箏) (styginis), shakuhachi (尺八、しゃくはち=)(pučiamasis), tsuzumi (鼓)(mušamasis) ir shamisen (三味線)(styginis) !  Klientai iš Oiran taip pat tikėjosi,  apsiskaitymo bei sąmojingo ir elegantiško bendravimo.

 Oiran prestižas buvo grindžiamas jų grožiu, charakteriu, išsilavinimu ir meniniais gebėjimais.
Aukščiausias Oiran (kurtizanių) rangas buvo tayū (太 夫), po kurio sekė kōshi (格子).  Skirtingai nei paprasta prostitutė, tayū buvo elitinė ir leido sau atsisakyti klientų ar juos pasirinkti. Dėl Oiran aukšto statuso jų pajamos taip pat buvo labai didelės.  Mokestis už vieną vakarą buvo gerokai didesnis už dirbančio miestelėno mėnesinį darbo užmokestį ir panašus pvz. į parduotuvės asistento metinę algą…

Tačiau laikui bėgant, uždaruose ir izoliuotuose rajonuose, Oiran tampa labai ritualizuotos daugeliu atžvilgiu ir vis labiau nutolę nuo besikeičiančios visuomenės. Griežtas etiketas reglamentuoja jų elgesį. Atsitiktiniai lankytojai nepriimami. Klientai buvo priimami tik iš tam tikrų arbatos namų, pagal rekomendacijas ir tik užsiregistravus iš anksto.

Klientas privalėjo ne tik pirma užsisakyti kurtizanę arbatos namuose (chaya, (茶屋)), pirmiausia juose jis turėjo išleisti daug pinigų, kad įrodytų, jog turi pakankamai pinigų ir galių mėgautis Oiran draugija. Tik tada jis turėjo teisę pakviesti Oiran. Dėl to didėjo išlaidos ir atsirasdavo bereikalingas vėlavimas.

Tuo metu, kai suknelės ir šukuosenos tapo paprastesnės, „Oiran“ kostiumai tampa vis labiau dekoruoti ir sudėtingi. Stiliaus kulminacija buvo  aštuoni ar daugiau smeigtukų bei šukų plaukuose, ir daugybė labai ornamentuotų drabužių sluoksnių, pagamintų pagal ankstyvojo Edo laikotarpio madą… Galiausiai, „oiran kultūra“ nutolo nuo kasdienio gyvenimo ir jų klientūra sumažėjo.

 
Ir galiausiai Geišų iškilimas baigė Oiran erą. Pradžioje Geisha buvo pramogų specialistė, kuri suteikė tinkamą foną Oiran, o jų suvaržytos suknelės ir šukuosenos neleido joms konkuruoti su prašmatniomis Oiran. Tačiau Geišų siūlomos pramogos ir menas labiau tiko vidutinio žmogaus skoniui. O svarbiausia, kad jos buvo kur kas pigesnės negu Oiran.  Ir XIX a. pabaigoje Geiša pakeitė Oiran. Jos tapo turtingų Japonijos vyrų kompanionėmis. Antrojo pasaulinio karo metu, kuomet bet koks prabangos demonstravimas buvo nepriimtinas, Oiran kultūra merdi.  1958 m. kovos su prostitucija įstatymai suduoda paskutinį smūgį.


Taigi, Oiran, skirtingai nei Geišos, buvo labai ekstravagantiškos. Perukai gausiai išpuošti. Prabangūs bei spalvoti šilkiniai kimono įmantriai sluoksniuoti. Kojos basos, dažytos baltai. Dėvėjo labai aukštus Geta (sandalai iki 24cm.)- vadinamus sanmaiba geta (三 歯 下 駄).  Su šiomis getomis Oiran vaikščiojo Hachimonji stiliumi (八 文字), eidomos „piešdavo“ aštuoniukę. Manaita (Obi dėvimas Oiran) rišamas priekyje, labai puošnus, dygsniuotas. Visa Oiran apranga sverdavo iki 30kg!!!

Tai tikros 17amžiaus super žvaigždės. Iškviestos pas klientą Oiran išsiruošdavo į „paradą“- tai buvo vadinama oiran douchuu (花魁 道 中) („Douchuu“ reiškia kelyje). Nuo jos namų iki kliento (kuris laukdavo netoliese esančiuse viešuose namuose) ją lydėjo gausi ir prašmatni palyda, lėtai judanti siauromis gatvelėmis- tai buvo tikrai įspūdingas reginys, sutraukdavęs gausius smalsuolių būrius.

Šiais laikas Oiran galima pamatyti tik teatralizuotų eisenų metu..

https://www.tsunagujapan.com/20-facts-you-did-not-know-about-oiran/

https://en.wikipedia.org/wiki/Oiran