Kategorija: Naujienos

 

SUMO

Konkurentinis kontaktinis sportas, imtynių rūšis, kur du imtynininkai (rikishi) stengiasi vienas kitą išstumti už apskrito ringo (dohyo) ribų arba priversti priešininką  priliesti žemę kuria nors kūno dalimi, išskyrus pėdas. Sumo kilo Japonijoje, vienintelėje šalyje, kurioje jis profesionaliai praktikuojamas iki šiol. Tai labai sena sporto šaka.

 

Svorio kategorijos.

Jaunuolių 13-18 metų: iki 75 kg, iki 100 kg, virš 100 kg ir daugiau

Vyrų: iki 85 kg, iki 115 kg, virš 115 kg ir daugiau

Moterų: iki 65 kg, iki 80 kg, virš 80 kg ir daugiau

 

Apranga.

Rungtynių dalyviai turi ryšėti specialius diržus (mawashi). Kita vertus mėgėjiškame Sumo leidžiama po mawashi mautis trumpikes arba aptemptus šortus juodos spalvos.

Mawashi plotis 40 cm, ilgis nenurodomas, bet mawashi turi būti tokio ilgio, kad jį būtų galima apvynioti 4-5 kartus apie sportininko juosmenį.

Sportininkui draudžiama imtis turint ant savęs daiktų, kurie gali traumuoti priešininką. Tai visų pirma liečia metalinius papuošalus (žiedus, apyrankes, grandinėles ir t.t)

Sportininko kūnas turi būti visiškai švarus ir sausas, kojų ir rankų nagai trumpai nukirpti.

Klubo ar Federacijos emblema, numeris ir t.t gali būti pritvirtinti (pririšti) prie mawashi.

 

Vieta, kur vyksta varžybos

Sumo varžybos vyksta kvadratinėje aikštelėje 7,27 m ilgio ir pločio, kuri vadinasi dohyo.

Yra dviejų tipų dohyo:

a)      34-60 cm aukščio trapezoidas iš molio, kuris naudojamas varžybų metu;

b)      plokščias dohyo, kuris paprastai naudojamas treniruočių metu arba kai nėra iškilaus trapezoido.

Imtynių arena – tai 4,55 m skersmens ratas, kurio centre susikerta kvadrato diagonalės. Imtynių arena žymima specialia pyne iš ryžių šiaudų.(sebu-dawara).

Rato centre iš rytinės ir vakarinės dohyo pusių nubrėžiamos dvi lygiagrečios starto linijos baltos spalvos (sikirisen). 70 cm atstumu viena nuo kitos, 80 cm ilgio ir 6 cm pločio.

Vidinė ir išorinė rato dalys pabarstomos smėliu. Už rato ribų smėlis barstomas 25 cm pločiu nuo sebu-dawara. Taip padaroma kontrolinė juosta (dzename). Kilus ginčui pėdsakų buvimas arba nebuvimas dzename padeda nustatyti kovos rezultatą.

 

 

Teisėjų kolegija.

Vyriausias varžybų teisėjas

Vyriausiojo varžybų teisėjo pavaduotojas

Vyriausias sekretorius

Teisėjai

Informatoriai ir kitas aptarnaujantis personalas

Vyriausias varžybų teisėjas atsakingas už visų teisėjų pozicijų veiksnumą, kuris lemia bendras teisėjavimo taisykles. Taip pat atsakingas už teisėjų brigados paskyrimą.

 

Teisėjų brigada (6 žmonės).

Brigados vadovas – simpante

Teisėjas, skelbiantis nugalėtoją (referi) – gyoji

4 šoniniai teisėjai – simpani

 

Kovos taisyklės.

Paprastai laimi kovotojas, kuris:

a)      priverčia priešininką paliesti dohyo bet kuria kūno dalimi už sebu-dawara ribų;

b)      priverčia priešininką paliesti dohyo bet kuria kūno dalimi, išskyrus padus, neperžengus sebu-dawara ribų.

 

Ypatingos situacijos:

a)      kūno padėtis sinitai (miręs kūnas). Tai visiškas pusiausvyros praradimas, lemiantis pralaimėjimą;

b) situacija kabaite. Puolantysis nepralaimi kovos priliesdamas dohyo ranka tam, kad suminkštintų savo kritimą ir išvengtų traumų baigdamas techninį puolimo veiksmą, kurio pasekoje priešininkas patenka į sinitai padėtį;

c) situacija kabaisi. Puolantysis nepralaimi kovos peržengdamas sebu-dawara tam, , kad suminkštintų savo kritimą ir išvengtų traumų baigdamas techninį puolimo veiksmą, kurio pasekoje priešininkas patenka į sinitai padėtį;

d) situacija okuriasi. Puolantysis nepralaimi kovos peržengdamas sebu-dawara, kai pakėlęs priešininką išneša ir pastato jį už sebu-dawara ribų;

e) kita vertus, puolantysis pralaimi kovą, jei atlikdamas okuriasi veiksmą išeina už sebu-dawara ribų nugara į priekį;

f) puolantysis nepralaimi kovos, jei atlikdamas pergalingą metimą savo pėdos viršutine dalimi paliečia dohyo;

g) nesiskaito pralaimėjimas, jei priekinė horizontali mawashi dalis orikomi paliečia dohyo.

Situacijos, kai teisėjai kovotojui pripažįsta pralaimėjimą:

a)      jei kovotojas nebegali tęsti kovos dėl traumos;

b)      jei kovotojas atlieka neleistinus veiksmus (kindeite);

c)      jei kovotojas pats nutraukia kovą;

d)      jei kovotojas sąmoningai nepakilo iš pradinės padėties;

e)      jei kovotojas nevykdo gyoji nurodymų;

f)        jei kovotojas nepasirodo laukimo sektoriuje po antrojo oficialaus kvietimo;

g)      jei mawashi atsiriša ir nukrenta kovos metu.

Jeigu kova vyksta ilgiau nustatyto laiko, bet nugalėtojas neaiškus, kova stabdoma ir vyksta pakartotinė kova.

 

Draudžiami veiksmai (kindeite):

a)      smūgiai kumščiais arba badymas pirštais;

b)      smūgiai kojomis į krūtinę arba į pilvą;

c)      griebimas už plaukų;

d)      griebimas už gerklės;

e)      griebimas už vertikaliosios mawashi dalies;

f)        priešininko pirštų laužimas;

g)      kandžiojimasis

h)      tiesioginiai smūgiai į galvą.

 

Ritualai.

Sumo, kaip ir kituose Japonijos tradiciniuose kovos menuose, išsaugomi bei laikomasi etiketo bei ritualų. Ritualai susideda iš ricu-rei (nusilenkimo stovint), tiritedzu (apsivalymo vandeniu) ir sikiri (pasiruošimo).

Tiritedzu – tai unikalus ritualas kilęs iš senovinio papročio – nuprausti karį prieš kovą. Tiritedzu atlieka abu kovotojai tuo pačiu metu prieš žengiant ant dohyo. Abu kovotojai atsitupia pozoje sonoke, balansuodami ant pėdų. Pėdos atkeltos nuo žemės, kūnas ir galva laikomi tiesiai, rankos padedamos ant kelių. Kovotojai nuleidžia rankas žemyn ir linksi vienas kitam. Tada sportininkai ištiesia rankas į priekį krūtinės lygyje, nuveda rankas į šonus delnais žemyn ir vėl grąžina rankas į priekį suplodami delnais. Ištiesina rankas ir laikydami jas paraleliai žemei nuveda rankas į šonus delnais aukštyn ir baigiantis ritualui pasuka delnus žemyn.

Sikiri – priešstartiniai paruošiamieji judesiai. Kovotojai tupiasi plačiai pastatę kojas ir kūnu palinkę į priekį. Klubai ir pečiai laikomi horizontalioje linijoje, o delnais, sugniaužtais į kumščius, remiasi į dohyo paviršių toliau nuo startinių linijų (sikirisen), jų neliečiant. Ši padėtis reiškia „pasiruošęs“. Perėjimas iš sikiri į tatiai (startinis stvėrimas-pakėlimas) turi vykti abiejų sportininkų iniciatyva vienu metu.

Ritualai yra neatsiejama ir svarbi sudedamoji Sumo dalis. Juos reikia atlikti neskubant, išdidžiai ir ramiai, pabrėžiant Sumo harmoniją ir didybę.

 

Kovos trukmė:

13-15 metų amžiaus grupėje – 3 minutės

16-17 metų amžiaus grupėje – 5 minutės

18 metų ir vyresnio amžiaus grupėje – 5 minutės

Jeigu po nustatyto kovos laiko laimėtojas neaiškus, skelbiamas kovos pakartojimas (torinaosi). Nėra nustatyta tiksli pertraukos tarp kovų trukmė. Sekanti kova pradedama iškart pasibaigus prieš tai buvusiai kovai.

 

Dalyvių iškvietimas.

Varžybų dalyviai laukimo sektoriuje (dohyo-damari) pasirodo tokia tvarka:

a)      komandinėse varžybose dvi sekančios komandos privalo išeiti ir įsitaisyti dohyo-damari dar nepasibaigus prieš jas vykstančiam komandų susitikimui;

b)      individualiose varžybose kovotojas privalo būti dohyo-damari 2 kovas prieš iki savo kovos.

Būdami dohyo arba dohyo-damari, varžybų dalyviai turi elgtis tinkamai, neleisti sau grubių išsireiškimų, kad netrikdytų aplinkinių.

Ant dohyo kovotojus kviečia teisėjas-informatorius mikrofonu garsiai du kartus. Jei po antrojo oficialaus iškvietimo dalyvis nepasirodo, jam užskaitomas pralaimėjimas.

 

Dalyvių pristatymas.

Kovotojai gauna numerius burtų traukimo būdu. Teisėjas-informatorius pristato visus kovotojus kiekvienoje svorio kategorijoje prieš varžybas. Prieš prasidedant kiekvienai kovai, pasakomi kovotojų vardai ir duomenys (amžius, ūgis, svoris). Taip pat išvardijami laimėjimai ir titulai.

 

Kovos pradžia.

Kova prasideda pagal gyoji komandą, prieš tai atlikus visus būtinus ritualus.

 

Kovos sustabdymas.

Gyoji gali sustabdyti kovą vieną arba kelis kartus dėl traumos, dėl netvarkingos aprangos arba dėl kokios nors priežasties, nepriklausomai nuo kovotojų norų.

Pertraukoms sugaištas laikas dėl vieno kovotojo gali būti įtraukiamas į rungtynių reglamentą.

 

Kovos pabaiga.

Kova baigiasi, kai gyoji nustatęs kovos rezultatą paskelbia sebu atta ir ranka parodo dohyo pusę (rytinę arba vakarinę), iš kurios kovą pradėjo nugalėtojas.

Išgirdę sebu atta komandą, kovotojai turi nutraukti kovą.

 

Nugalėtojo paskelbimas (katinanori).

Po kovos pabaigos ir paskelbimo sebu atta, gyoji ir kovotojai sugrįžta į pradines pozicijas. Pralaimėjęs nusilenkia (rei) ir palieka dohyo. Nugalėtojas atlieka pozą  sonoke ir po to, kai gyoji parodo į jį ranka ir paskelbia:

„Xugari-no kati“ (nugalėjo rytai)

arba

„Nisi-no kati“ (nugalėjo vakarai)

Ištiesia dešinę ranką į šoną ir nuleidžia žemyn.

Jei kova nutraukiama dėl neleistinų veiksmų panaudojimo, nugalėtojo paskelbimas vyksta nustatyta tvarka.

Jei dėl vieno iš kovotojų traumos nebegalima tęsti kovos, jo priešininkas atlieka sonoke pozą ir gyoji nustatyta tvarka paskelbia jį nugalėtoju.

Jei į kovą neatvyko priešininkas, ant dohyo išėjęs kovotojas atlieka sonoke pozą ir gyoji pagal nustatytą tvarką paskelbia jį nugalėtoju.

 

Besidomintys sumo gali apsilankyti http://www.sumo.or.jp/eng/

 

Tęsiant augalų temą, laikas pristatyti bonsus. Bonsai (bonsų) medelių istorija siekia tūkstančius metų. Bonsai medelių auginimo, formavimo filosofijai Japonija paliko esminį bruožą, bet pats medelių neūžaugų menas buvo pradėtas vystyti ne Japonijoje, bet kontinentinėje Kinijoje.

Kinijoje, medeliai neūžaugos, išreikšta kaip estetinė meno forma, pradėti auginti bei formuoti dar Chin dinastijos laikais, tuomet jie buvo vadinami (pensai) penjing.

Japonijoje pensai pavirto į bonsai, kur bon reiškia vazoną (konteinerį), o sai – augalą. Tiesa, iš pat pradžių bonsai medelių menas Japonijoje nebuvo populiarus, bet laikui bėgant ir pritaikius vietinio klimato medelius, ši meno formą palaipsniui plito. Pradžioje medeliai buvo surenkami, tokie kokie buvo sukurti gamtos, tik vėliau Japonai pradėjo auginti medelius vazonuose nuo mažumės, yra duomenų, kad tokie medeliai buvo perduodami iš kartos į kartą.

Iš 13-14 amžių iki mūsų dienų pasiekė eilė iliustruotų šaltinių apie Japonijos bonsai medelius, jų formavimo, priežiūros, stilių technikas, šie rašto darbai tarnavo kaip mokymo priemonė jauniems mokiniams. Su laiku, tobulėjant bonsai medelių auginimo technikai, buvo sukuriami vis įspūdingesni ir sudėtingesni bonsai medelių stiliai bei peizažai.

Europoje bonsai medeliai pasirodė gana vėlai tik apie 19 amžių. Viena pirmųjų šalis, į kurią buvo atvešit šie Japoniški medeliai buvo Didžioji Britanija, kuri palaikė glaudžius prekybinius ryšius su šia Azijos šalimi. Iš Britanijos medeliai pasiekė kontinentinę Europą bei JAV. Tiesa, tradicinius Japoniškus bonsai medelius nebuvo lengva adaptuoti Europos klimatui, daugelis jų žūdavo pakeliui ar per parodas, nukentėdavo ir dėl sodininkystės žinių trūkumo. Teigiama, kad net buvo pradėjas sklisti gandas, kad Japonai turi senovines paslaptis, kurios šiuos medelius palaiko gyvais visą tą laiką.
Būtent 19 amžiaus viduryje, bosai medelių auginimo, formavimo tradicija virto į modernią meno šaką, kurios tradicijos išliko iki mūsų dienų.

Vasara – gėlių žydėjimo metas, aišku, ir nuostabiausių puokščių. Todėl pats laikas trumpai pristatyti ikebaną – Japonų puokščių sudarymo meną. Ikebana istoriniuose šaltiniuose minima jau XV amžiuje. Patys japonai ikebana vadina kompoziciją, o meną dėstyti – kado. Yra kuriamos daugybės stilių ikebanos. Šiuo metu Japonijoje priskaičiuojama netgi per 3000 ikebanos sudarymo mokyklų, o juose mokosi daugiau kaip 15mln. mokinių. Neįprasta tai, kad šiuo metu vienodai domisi ir vyrai, ir moterys. Net ir esant tokiai įvairovei mokyklų ir stilių, visada yra remiamasi 3 pagrindinėmis ikebanos komponavimo taisyklėmis: dangus, žmogus, žemė (iš viršaus žemyn). Visose mokyklose galioja dar vienas principas – kurti ikebaną tik iš gyvų augalų.

– Yukari – tai senas japoniškas žodis, reiškiantis ryšį, sąsają, bendrumą, netikėtą ir gražią draugystę.
Šs pavadinimas puikiai apibūdina Japonijos agentūros „Yukari“ misiją – sujungti Jus su Japonija!

Agentūra stengiasi kuo įvairiau, įdomiau ir kūrybiškiau pristatyti Japonijos kultūrą Lietuvos žmonėms.
Jie siūlo teorines paskaitas/pasakojimus plačia tematika, praktinius užsiėmimus nedidelėms
žmonių grupėms, taip pat sceninius pasirodymus. Bendradarbiauja su atskirų Japonijos menų žinovais
Lietuvoje ir partneriais Japonijoje.

Kviečiame visus sudalyvauti Japonijos agentūros „Yukari“ organizuojamoje šventėje ir susipažinti su šios agentūros veikla iš arčiau.

www.yukari.lt

Vasara didysis atostogų metas… Tikriausiai ne vieno lietuvio svajonė atostogas praleisti tekančios saulės šalyje – Japonijoje. Įdomu kiek laiko reikia, kad pažinti šią šalį? Kanadietis kompiuterinių žaidimų kūrėjas Ericas Testroete’as savo kelionę Japonijoje suspaudė į kiek ilgesnį nei 7 minučių nuotraukų srautą. Siūlome ir Jums pajusti Japonijos dvasią greituoju būdu.

This is Japan! from Eric Testroete on Vimeo.

Lietuvos Bushido rinktinės kovotojas, Pasaulio Bushido DREAM čempionas Marius Žeromskis š.m.liepos 16 d. Japonijoje vykusiame  MMA Bushido DREAM čempionate pademonstravo savo meistriškumą ir sutriuškino  „Pankrase“ Japonijos lyderį, japoną Eiji Ishikawa. Kovą, vienbalsiu teisėju sprendimu, 3:0 laimėjo Marius Žaromskis. Lietuvio meistriškumas buvo įvertintas ne tik teisėjo, bet ir žiūrovų, kurie garsiojoje ARIAKE arenoje, talpinančioje 25 000 žiūrovų, paskutinėmis kovos minutėmis lietuvį palaikė skambiais aplodismentais atsistoję.

Šaltinis:  http://www.dreamofficial.com/free/fightcard/?id=20110716
 

Atsivėsinti putomis?

Šiomis dienomis tikriausiai kiekvienas Lietuvoje gyvenantis ieško būdų, kaip atsivėsinti. Tuo tarpu naujausių technologijų nestokojantys japonai, jau gali didžiuotis nauju atradimu – vėsinančiomis putomis.

Galima rinktis porėtos arba gelinės konsistencijos vėsos „šaltinius“. Norint atsivėsinti tereikia paimti falkoną ir užpurkšti jo turinį ant odos. Nors vėsinantys dezodorantai nėra naujiena Japonijoje, tačiau vėsinančios putos ypač išpopuliarėjo tik šią vasarą. Šiomis putomis galima naudotis tiesiog gatvėje, ką daugelis japonų ir daro. Putų konsistencijos vėsinamasis preparatas yra įdomus ir tuo, jog dėl savo lankstumo ir įvairiaspalviškumo gali būti naudojamas, kaip vėsi stiliaus detalė.

 

 

 

 

Šaltinis: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/technologiju_rinka/S-20505/straipsnis?name=S-20505&l=2&p=1

Golfas – viena iš populiariausių sporto šakų Japonijoje. Tačiau norint išmokti gerai žaisti golfą reikia daug laiko bei pastangų. Kompiuterinis modeliavimas suteikia golfo mėgėjams galimybę žaisti žaidimą bet kuriuo laisvu laiku ir nevykstant į golfo aikštyną. Virtualus golfas pastaruoju metu labai sparčiai populiarėjantis sportas. Praėjus 3 metams nuo pirmo golfo baro atsidarymo Japonijoje, jų skaičius išaugo iki 100.

Šiuolaikinis golfo simuliatorius yra kur kas  daugiau nei virtuali realybė. Jame yra naudojamos tikros golfo lazdos ir kamuoliukai – tam kad žaidėjas galėtų pasijausti kaip realiame golfo lauke.Virtualus golfo žaidime, kitaip nei  realiame, žaidėjas gali mėgautis žaidimu komandoje. Virtualaus golfo barai yra viena svarbiausių naujos formos pramogų. Šiuose baruose, tiek patyrę, tiek ir pradedantieji žaidėjai gali mėgautis gėrimais bei užkandžiais ir kartu susirungti kas tiksliau įvarys kamuoliuką į duobutę. Tokia pažanga sukūrė naujas galimybes mėgautis senu žaidimu.

Virtualaus golfo bare žaidėjai stovi dviejų ar trijų metrų atstumu nuo daugiau nei 150-colių ekrano, sugeriančio smūgius. Ekrane yra rodomi vaizdai iš visame pasaulyje garsiausių golfo aikštelių. Ekrane įrengti jutiklių, kurie leidžia tiksliai apskaičiuoti kamuoliuko nuskriejamą atstumą ir kryptį po smūgio. Yra keletas treniruoklių tipų, kurie naudoja šiek tiek skirtingus jutiklius smūgiui atkurti. Vieni įrengimai apskaičiuoja smūgio kampą, aukštį, greitį, kamuoliuko sukimosi parametrus ir krypties smūgio tašką. Kiti – ne tik matuoja, bet  ir analizuoja smūgio parametrus. Pažangios sistemos leidžia sukurti suplanuotų ėjimų liestinę, kurią praktikuoja profesionalūs žaidėjai, taip pat registruoti nesėkmingus ėjimus, kad vėliau galima būtų lengviau tobulinti žaidimo techniką.
Taškai sistemoje registruojamas automatiškai. Sukurti virtualūs žolės krūmynai, vandens pavojai ir kitos kliūtys, skatina žaidėjus atsižvelgti į unikalų kiekvienos aikštelės reljefą. Žaidimo režimas apima 18-duobučių turnyrą, skaičiuojami tolimiausi ir tiksliausi smūgiai. Sistema labai artima  realiam golfo žaidimui, kadangi leidžia pajusti tikrą kamuolio skriejimo 300 metrų atstumo poveikį, tai neabejotinai suteikia realų pasitenkinimo jausmas.

Golfo barai populiarėja tarp skirtingų žaidėjų ir dėl skirtingų priežasčių, be akivaizdžių pranašumų – kaip galimybės žaisti bet kokiu oru, virtualiu golfu galima mėgautis žaidžiant su draugais, taip pat mokytis iš labiau patyrusių žaidėjų. Virtualūs golfo barai yra populiarūs ir dėl to, kad yra pamaina oficialiom pamokom, maža to, kai kurie barai netgi siūlo nemokamas pamokas.

Be to, skirtingai nuo tradicinio golfo, kur žaidėjai daug laiko praleidžia vaikščiodami pavieniui, golfo baro lankytojai gali kartu linksmintis ar kritikuoti kitų žaidėjų mūšimus, tai padeda sukurti atmosferą, palankią įdomiam bendravimui. Dėl šios priežasties golfo barai sparčiai populiarėja kaip nauja vieta pobūviams ir kitiems renginiams.

Golfo simuliatoriai yra daug labiau rafinuoti nei vaizdo žaidimai. Dėka Japonijos technologijoms pažangos per pastaruosius 30 metų buvo sudarytos galimybės įdiegti virtualaus golfo aikštynus 16 kvadratinių metrų plote, todėl virtualaus golfo aikštynus galima sutikti ne tik golfo baruose bet ir kitose pramogų įstaigose kaip karaokė baruose ir sporto klubuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: http://www.ru.emb-japan.go.jp/TRENDS/