Japonijos kultūra ir visuomenė yra labai savita. Japonijos visuomenė dažnai yra vadinama „voratinklio visuomene“. Čia labai glaudi sąveika tarp visų grupės narių. Nuo mažumės japonai skatinami būti priklausomi nuo aplinkinių žmonių. Jie gali reikalauti paslaugų iš savo grupės narių, ir jos turi būti suteiktos. Pirmoji „grupė“ yra šeima, po to mokykla, universitetas, firma, kurioje dirba. „Voratinklio visuomenė“ teikia privalumų japonų verslininkams pasinaudoti „pažinčių ratu“. Japonai labai gerbia savo privatumą, tačiau verslo reikalais jie yra labai visuomeniški.
Japonai kalba ilgais netiesioginiais sakiniais. Jiems labai svarbu nusakyti viską, todėl tiesūs pareiškimai yra per trumpi ir nederami. Pavyzdžiui, japonų viršininkas savo pavaldiniams nesakys: „Sutvarkykite įstaigą“, o pasakys taip: „Kadangi šiandien apie 14 val. mes laukiame svečių ir norime jiems sudaryti kuo geresnį įspūdį, gal galėtumėte čia pagerinti tvarką?“.
Japonai nemėgsta naujų žmonių. Savo „voratinklio visuomenėje“ japonai tiksliai žino kaip turi elgtis, todėl jie jaučiais nejaukiai, jei nebuvo tinkamai supažindinti ir nemoka tinkamai įspėti užsieniečio statuso. Japonai nepratę išsakyti savo nuomonės, kadangi jie atstovauja grupei ir turi dėl „nuomonės‘ pasitarti. Tad bendravimas ir derybos su japonais yra gana sudėtingi.
Japonai turi savitą požiūrį į dalykinių kontaktų užmezgimą. Pirmenybę jie teikia asmeniniams kontaktams, o ne laiškams ar telefoniniam pokalbiui. Tačiau asmeninis kontaktavimas vyksta per trečiąjį asmenį – tarpininką, kuris yra pakankamai gerai žinomas abiem pusėm.
Pažintis su japonu verslininku prasideda nuo vizitinių kortelių apsikeitimo. Paėmus iš japono vizitinę kortelę, būtina atsilyginti tuo pačiu, kitu atveju tai reikš įžeidimą. Vizitinę kortelę priimti ir paduoti reikia abiem rankom bei padėkoti.
Japonams svarbu, kad derybas vestų žmonės, užimantys panašias pareigas ir turintys beveik vienodą statusą. Oficialus bendravimas su žemesnį statusą verslo pasaulyje turinčiu asmeniu reiškia įvaizdžio sumenkinimą. Taigi, japonai jau pirmame susitikime nustato, ar kitą pusę atstovauja tinkamo lygio žmogus. Jei nesilaikoma šio lygybės principo, tai japonai vertina kaip etiketo nesilaikymą ir įmonė tampa nevertinama.
Susitinkant su japonų įmonių atstovais, reikia būti punktualiems, kadangi japonai neigiamai reaguoja į vėlavimą. Jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluojama, būtina pranešti iš anksto ir jau nebevėluoti.
Sveikinantis su japonu, reikia vengti spausti rankas, jie yra linkę nusilenkti. Derybų metu jie išklauso pasiūlymus iki galo. Nors vadovas linkčioja galva, tačiau tai nieko nereiškia. Galvos linkčiojimas reiškia, kad jis suprato, bet nebūtinai pritaria.
Japonai stengiasi užmegzti su partneriais žmogiškus santykius. Čia daug dėmesio skiriama neformaliems santykiams, kurie remiasi asmenine pažintimi. Japonai vengia konfliktinių situacijų, visada siekia kompromiso. Jeigu jiems daromos kokios nuolaidos, tai ir jie linkę atsilyginti tuo pačiu.
Vesdami derybas, japonai dažnai svarsto temas, nesusijusias su derybų objektu. Kuo rimtesnės temos nagrinėjamos, tuo daugiau dėmesio skiriama antraeilių temų svarstymui. Taip siekiama sukurti atitinkamą savitarpio supratimo atmosferą ir savotišką partnerio pozicijų patikrinimą, todėl čia jų skubinti nedera.
Japonai turi savitą sprendimų priėmimo sistemą. Svarstant kokią nors problemą, įtraukiama daugybė žmonių – nuo vadovo iki pavaldinių. Numatoma ir tai, kaip priimti sprendimai gali būti realizuoti, todėl japonų sprendimai visada būna realizuojami ir efektyvūs.
Japonams būdingas įsipareigojimų vykdymas ir punktualumas. Į susitikimą jie visada atvyksta bent jau keliomis minutėmis anksčiau.
Į derybas japonai atvyksta komandomis, kurių kiekvienas narys yra kitos specialybės. Kiekvienas iš jų būtinai ko nors paklausia iš savo srities. Pateikdami klausimus jie renka informaciją. Gavę atsakymus, niekada nepasakys savo sprendimo, jis bus priimtas bendru susitarimu, nei viena nepareikš individualios nuomonės. Japonai mėgsta klausti to paties, kad vėliau nebūtų nesusipratimų ir neaiškumų, nors dėl jų pačių kalbos daugiaprasmiškumo vakariečiams jų ketinimai dažnai lieka neaiškūs. Japonai yra atsargūs, priimdami sprendimus neskuba. Jiems reikia laiko tarpusavyje susitarti. Japonams labai svarbu išlaikyti orumą. Jei jiems neparodoma pakankamai pagarbos, sandoris neįvyks.
Japonų elgesys ir laikysena vakariečiams ura sunkiai suprantami: jie mato tai, ką nori matyti (per savo mąstymo ir logikos prizmę).