Hirošimos ir Nagasaki atominės tragedijos

 

Hirošima ir Nagasakis – du Japonijos miestai, žinomi visame pasaulyje. Bet, deja, ne dėl malonių ar gražių dalykų, o dėl mirčių ir atominės eros pradžios paženklintos praeities. 1945 m. Jungtinių Amerikos Valstijų atsiųsti lėktuvai su atominėmis bombomis atskraidino mirtį ir kančias tūkstančiams japonų…

Hirošima buvo pirmasis miestas, ant kurio rugpjūčio 6 d. buvo užmesta atominė bomba. 75 procentai Hirošimos miesto gyventojų tuo metu gyveno tankiai apstatytame miesto centre, o tai sudaro apie 350 tūkst. civilių gyventojų. Hirošima buvo stambi Japonijos kariuomenės tiekimo ir logistikos bazė, tarnavusi ir kaip komunikacijos centras bei karių surinkimo ir paskirstymo vieta. JAV pasirinko Hirošimą savo taikiniu ne tik dėl strateginės svarbos, bet dar ir dėl to, kad joje nebuvo sąjungininkų karo belaisvių stovyklos.

 

Rugpjūčio 6 dieną antra valandą trisdešimt minučių popiet JAV lėktuvas „Enola Gay“ pakilo į misiją link taikinio – pačio Hirošimos miesto centro. 9 valandą 15 minučių 15 sekundžių Hirošimos laiku atominė bomba buvo išmesta iš bombų skyriaus 9600 metrų aukštyje. Japonų stebėtojai pamatė kaip iš vieno lėktuvo išmetamas nedidelis parašiutas, o pats bombonešis staigiai sukasi atgal. „Mažylis“ (angl. „Little Boy“), kaip buvo pavadinta bomba, skirta Hirošimai, pradėjo savo trumpą kelionę žemyn. Po 43 sekundžių ji sprogo 250 metrų aukštyje virš žemės, sunaikindama 12 kvadratinių kilometrų teritoriją. Žuvo maždaug 80 000 žmonių, ir buvo smarkiai nusiaubta 80 % miesto teritorijos. Per keletą kitų mėnesių dar maždaug 60 000 žmonių mirė nuo sužeidimų ar apsinuodijimo radiacija. Nuo 1945 m. dar keli tūkstančiai Hirošimos bombardavimo aukų mirė nuo bombos sukeltų ligų.

 

Prabėgus kelioms valandoms po sprogimo, Tokijuje niekas dorai nesuprato, kas nutiko Hirošimoje. Pirmąjį oficialų pranešimą telegrama atsiuntė Čiukogu miesto valdininkas. Joje buvo pranešta, kad Hirošimą atakavo nedidelis lėktuvų kiekis, o ant miesto numesta viena vienintelė bombą, tačiau visiškai naujo tipo. Rytojaus dieną Tokijuje esantis karinio štabo vadas jau tiksliai žinojo, jog miestą visiškai sugriovė iš tiesų vienintelė, bet atominė, bomba…

 

Praėjus trims dienoms po Hirošimos bombardavimo, dar viena JAV atominė bomba buvo numesta ant kito Japonijos miesto, Nagasakio. Šįkart bomba buvo pavadinta kitu pavadinimu – „Storulis“ (angl. „Fat Man“).  

 

Toje vietoje, kur buvo numestas „Storulis“, neišgyveno nė vienas žmogus. Daugelis toliau buvusių žmonių sudegė akimirksniu tokioje pozoje, kokioje tiesiog dirbo. Nuo sprogimo centro maždaug 2 kilometrų spinduliu pastatai buvo sugriauti visiškai, o net 12 kilometrų spindulių pastatai buvo apgriauti. Iš viso sunaikinta devyntadalis miesto pastatų. Visa žolė ir medžiai visiškai sudegė 4 kilometrų spinduliu.

 

Tačiau jokie skaičiai ar statistikos negali būti iškalbingesni už sprogimą išgyvenusius žmonės, japoniškai vadinamus hibakušia. Siaubingos tragedijos aukos dar ir šiandien kenčia nuo sprogimo paliktų fizinių ir psichologinių žaizdų, net jaunosios kartos sergamumas vėžiu kelis kartus viršija Japonijos vidurkį. Iš viso Japonijoje gyvena apie 270 tūkst. hibakušia. Nors miestai-taikiniai jau yra sugrįžę į įprastą ritmą, tačiau retas jos gyventojas gali pasigirti, kad kas nors iš jo artimųjų nežuvo per atominį bombardavimą. O pasaulis ir toliau kuria branduolinius ginklus, siekiant patenkinti savo galios ir karinio pajėgumo troškimus…

 

Vienas atsakymas į “Hirošimos ir Nagasaki atominės tragedijos”

  1. Japonijoje kamet nuo 1955 metu vyksta Pasaulines konferencijos pries atomini ir vandenilini ginkla.As jose dalyvauju nuo 1992 metu.Vienas is siu konferenciju fenomenas,kad Jungtinese Tautose gautas didelis palaikymas mazinant branduolini ginkla pasaulyje/ko ir siekia Japonai/,vykdomos intensyvios diskusijos su galinguju valstybiu vadovais.Jie turi ir kitu tikslu,susijusiu su atomu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *