Japonijos mokyklos

Japonijoje labai vertinamas išsiauklėjimas, o tėvų pareiga yra kuo geriau išmokyti ir išauklėti vaikus. Pradinis ir žemesnysis vidurinis švietimas čia yra privalomas (9 klasės). Mokslo metai Japonijoje prasideda balandį. Pamokos vyksta šešias dienas per savaitę. Mokslo metus sudaro trys semestrai.

Japonijoje nėra pažymių knygelių, neskambinama tėvams į darbovietes ar namus, į mokyklą tėvų taip pat nekviečia. Laikomasi principo, kad mokykla pati turi susidoroti su jai patikėto vaiko ugdymu.  Tėvai turi dvi pareigas. Pirmoji – prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai turi pasikviesti į svečius klasės vadovą. Mokytojas pasikalba su tėvais, pasižiūri, kaip gyvena šeima, kokiomis sąlygomis auga vaikas. Antroji pareiga – viena kartą per semestrą ateiti į mokykloje rengiamą tėvų susirinkimą. Tai – pokalbis akis į akį, be liudininkų, tiksliai sutartu laiku. Dalį pokalbio dalyvauja ir mokinys.

Klasėse nėra pavienių lyderių. Čia egzistuoja tarpusavyje lenktyniaujančios moksleivių grupės, kurios varžosi sporto rungtyse, taip pat, pavyzdžiui, kuri grupė rūpestingiau sutvarkys klasę, išaugins gražesnių daržovių mokyklos šiltnamyje. Giriami ir barami ne atskiri mokiniai, o grupės.

Per pamokas visi atidžiai klausosi mokytojo, visi kruopščiai atlieka namų darbus, visi nori gerai mokytis. Nėra jokios prievartos – įtikinėjimai puikiai sutampa su japonų bendruomenine psichologija. Namų darbų užduodama nedaug, o jų neatlikus, nebaudžiama. Japonijos mokyklose nėra egzaminų. Pirmas egzaminas vyksta stojant į aukštąją mokyklą. Japonijoje taikoma 100 balų vertinimo sistema.

Aukštesnės pradinėse klasėse vaikai turi labia mažai laisvo laiko. Vaikai jau IV-VI klasėje turi lankyti privačius kursus “dziuku”, jei jų tėvai nori, kad vaikai toliau mokytųsi prestižinėje viduriniosios grandies mokykloje. Be “dziuku” vaikas praktiškai neturi jokių galimybių išlaikyti stojamojo egzamino į privačią mokyklą. Taigi pradinukas iš pamokų grįžta 2-3 val. dienos, papietauja ir iškart išeina į “dziuku”. Ten būna iki 7-8 val. vakaro. Po to jis dar turi paruošti rytdienos namų darbus, pasižiūrėti televizorių, paskaityti. Miegoti eina apie 11 val. vakaro ar vėliau.

Sportu vaikai užsiima mokykloje. Čia yra sporto salė, aikštynai, baseinas. Kiekvienas moksleivis būtinai lanko kokį nors sporto būrelį. Pagal tradiciją klasės bent porą kartų per metus vyksta į ekskursijas. Kūno kultūros pamokoms yra speciali unifoma su vardais, išsiuvinėtais ant marškinėlių nugarų. Pagrindinės sporto rūšys – tinklinis, krepšinis,lengvosios atletikos pratimai. Pamokos pradžioje paskirtas mokinys praveda mankštą pagal muziką.

Valstybinėse mokyklose mokslas yra nemokamas. Privačiose mokyklose mokama ne mažiau kaip 150 dolerių per metus. Dar 500-600 dolerių sumokama už vadovėlius, pietus, būrelių užsiėmimus, transportą. Klasių vadovai yra keičiami kas dvejus metus tam, kad jie neturėtų savo numylėtinių ir kad mokiniai nepradėtų kokio nors mokytojo per daug garbinti. Svarbus dalykas japonų mokyklose yra sėdėjimo vietos. Sėdėjimo vietą klasėje galima pasikeisti kas porą mėnesių traukiant popierėlius su numeriu. Kiekviena klasė turi savo seniūnus, kurie palaiko tvarką, prižiūri įvairius renginius ir pan. Vieni seniūnia keičiasi kas metus, kiti – kas ketvirtį.

Taisyklės čia yra šventas dalykas. Mokyklose egzistuoja bendrosios mokinio taisyklės ir atskiros konkrečios mokyklos taisyklės.  Japonijoje vaikams uždrausta į klasę neštis saldumynus, gėrimų, negalima puoštis papuošalais, važiuoti į mokyklą dviračiu, draudžiama rengtis ryškių spalvų drabužiais. Visiems moksleiviams mokykloje privaloma persiauti batus.  Stengiamasi, kad vaikai išaugtų savarankiški. Jie patys tvarko savo klasę, per pamokas mokosi siūti, virti, taisyti buities prietaisus.

Visose viešosiose Japonijos mokyklose reikia dėvėti uniformas. Vaikinų uniforma: juodos kelnės ir švarkas, po švarku balti marškiniai. Merginų uniforma: trumpa suknelė, “jūreivio” švarkas ir balti marškiniai po švarku. Kiekvienos mokyklos uniformų spalvos yra skirtingos. Žinoma, mokiniai mėgsta paįvairinti uniformą. Pvz.,  mergaitės pasiilgina arba pasitrumpina sukneles,vietoj baltų kojinių nešioja spalvotas, su paveiksliukais, nešioja ryškių spalvų kaspinus, dažo plaukus, berniukai pasidaro platesnes kelnes, pasiilgina švarką ar jo apykalklę.

Japonai yra matematikų tauta. Visi jie labia gerai skaičiuoja. Mokyklose griežtai draudžiama naudotis kalkuliatoriais. Japonijoje mokykloje leidžiama žaisti kortomis, netgi yra kortų būreliai. Tai daro net pradinių klasių moksleiviai, kadangi manoma, kad kortų žaidimai lavina mąstymą. Su humanitariniais mokslais jiems yra sudėtingiau. Pradinukai mokosi tik Japonijos istorijos, literatūros bei meno. Manoma, kad pasaulio istorija ir geografija reikalingos tik tiems, kurie stos į specializuotas humanitarines aukštesnio lygio vidurines mokyklas. Kitiems pakanka mokėti pasinaudoti žinynais. Gera anglų kalba negali pasigirti net Japonijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, tačiau kompiuteriu naudotis vaikai išmoksta jau pradinėje klasėje.

13 atsakymų į “Japonijos mokyklos”

  1. Labai jau stereotipiškas straipsnis. Kažkaip net japono neįsivaizduoju atmintinai skaičiuojančio 49 lapsnių tangento…

    Stereotipas numeris 2: Per pamokas visi atidžiai klausosi mokytojo, visi kruopščiai atlieka namų darbus, visi nori gerai mokytis.
    Komentaras: Tai kodėl po velnių yra tokių, kurie mokosi prastai??

    WTF: Mokslo metus sudaro trys semestrai.
    Komentaras: Nuo kada metus sudaro trys pusmečiai??

    Stereotipas numeris 3: Kiekvienas moksleivis būtinai lanko kokį nors sporto būrelį.
    Komentaras: Nenori ir nelanko, niekas neverčia.

    1. Nakum stūmt ant japoniškų mokyklų tau dabar? 1 dėl to skaičiavimo..Nebūtinai jie viską mintinai skaičiuoja yra toks dalykas kaip pasirašymas ir skaičiavimas sąsiuvinyje ar ant lapelio. 2 Ne visi yra tokie kurie viską supranta.Aš kalbu apie protiškai atsilikusiuis ir kurie galvoja ,kad jiems pokui ant mokslų jiem tik linksmintis ir pnš.3 dėl trijų simestrų nėra ko stebėtis , pas juos galbūt jie trumpesni , čia panašiai kaip su abėcėle.Mas turim 1 , o jie 3. 4 Gal ten visi yra sportuojantys ,o ne kaip mes , lietuviai , visi prie kompiuterių sutūpe.

      ___
      Jei japonai tobulesni už mus , nereikia ant jų varyt ir stuff like.

  2. kai sugoii… aš irgi norėčiau į tokią mokyklą, kokių namų darbų… kai sugoii ^^
    matematika, nemoku aš jo, būčiau ten ale baka gryna x D
    bet tai kai, neareliai noriu ^^

  3. Omg kai fainai…. Prisiekiu nieko nėra geriau negu mokytis tokioje mokykloje.Kas svarbiausia ten taip viskas nuostabu.Galetu Lietuvoje padaryti panašia mokykla ^^

  4. Kodel mano mama nepasiliko Japonijoje dar nesupratau, o ypac as pusiau japone ir mokausi lietuvoje.

  5. ‘japonijoje vaikams draudziama i mokykla atvaziuoti dviračiais’ Hmmmmm…. keliuose video apie Japonijos mokyklas esu mačiusi, kad vaikai atvažiuoja į mokyklą dviračiais…..

  6. sugoii desyanne!!! Nerealu!!! Nepalyginsi su musu Lietuvos mokyklomis… ten visi zmones yra labai draugiski ne taip, kad pas mus – vienas nusikeike, kitas spjove ant zemes… fui! Bet japonai gali savo gimtine didziuotis. JAPONAI!!!!

Komentuoti: nagisa Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *