Japonijos porcelianas – džiki

Japonijos porcelianas, vadinamas džiki, buvo pradėtas gaminti XVIIa. atvykėlių korėjiečių. Japonams porcelianas patiko ir prireikė vos poros šimtamečių jam išplisti visoje šalyje, negana to, susiformuoti daugybei jo stilių. Japoniško porceliano tapybos mokyklai būdingi gėlių ir žvėrių motyvai, savitos spalvos bei glazūros.

Japonijos porceliano istorijos pradžia laikoma 1616m., nors užuomazgų jau randama XVa.. Arita yra laikoma porceliano industrijos centru, šiame mieste XVIIa. buvo koalino sandėliai, o šio miesto dirbiniai buvo skirti eksportu. Iki šių dienų Arita garsėja keramikos gaminiais.

Japoniškam porcelianui yra būdingas pieno baltumas. XVIIa. Viduryje iš Kinijos buvo perimti spalvų maišymo receptai, nuo tada japoniškame porceliane atsirado spalvos. Spalvų maišymas, dekoravimo būdai buvo kruopščiai slepiami dėl to ne visi receptai išliko iki šių dienų.

Porcelianas Japonijoje skyrėsi daugybe bruožų. Kai kurioms vietovėms buvo būdingi tik tam regionui saviti bruožai. Pavyzdžiui, Imari miestas garsėjo tamsiai mėlyna, tamsiai raudona spalva ir auksine glazūra. Be to, gaminius priskirti tam tikram regionui ar gamintojui padėjo ir XVII a. viduryje pradėtas porceliano gaminių žymėjimas. Kad galėtumėte įsivaizduoti gamintojų gausą ir įvairovę, pavardinsime keletą: Bizen-yaki,  Hagi-yaki, Imari- yaki, Karatsu-yaki, Kutani-yaki, Mino-yaki, Onda-yaki, Ōtani-yaki, Raku-yaki, Ryumonji-yaki, Satsuma-yaki, Seto-yaki, Shigaraki-yaki, Sōma-yaki, Tamba-yaki, Tobe-yaki, Tokoname-yaki, Yokkaichi-Banko-yaki…

Japonijos porcelianas neatsiejamas nuo Kakiemonų šeimos, kadangi būtent ji išgarsino japoniškąjį porcelianą Vakarų Europoje. Kaip atsidėkojimą Japonijos valstybė jų darbus yra paskelbusi nematerialia kultūrine vertybe.

Pagrindiniai japoniško porceliano pirkėjai buvo olandai, paprastiems japonams porceliano kaina nebuvo įkandama – porcelianas laikytas prabangos preke. Nors olandai importuodavo daugiausiai porceliano, tačiau į jų skonį ar pageidavimus porceliano dekoravime nebuvo atsižvelgiama ir tai vienas iš veiksnių, padėjusių išsaugoti japoniško porceliano savitumą.

Įdomu tai, kad porceliano manufaktūras Japonijoje globodavo valdovai, kurie paprastai ir parūpindavo užsakymų bei investuodavo į tobulinimą. Kunigaikštis Matsura von Hirado netgi buvo įkūręs porceliano gamybos ir dekoravimo mokyklų. Matyt, tai lėmė japoniško porceliano aukštą kokybę, čia galima rasti netgi beveik peršviečiamų dirbinių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *