Japoniški sodai

Japoniškas sodas yra labai svarbi japonų kultūros dalis. Ji apjungia religiją, meną ir pagarbų požiūrį į gamtą. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose japoniškas sodas minimas VIII amžiuje. Ši filosofinio sodo idėja atkeliavo iš Kinijos. Anksčiau šie sodai būdavo įrengiami tik vienuolynuose, tačiau ilgainiui (VII-XIX a.) tapo madinga įsirengti nedidelį sodą prie namų.

Japonijos dvasią padeda perprasti lankymasis jos soduose. Japoniški sodai – tai daugiau žmogaus idėjos, o ne gamtos kūrinys. Įspūdingi kraštovaizdžio objektai – uolos, augalai, medžiai ir tvenkiniai yra vertinami kaip dvasių buveinės ir simboliai. Uolos, suformuoti medeliai, augalai, grėbliu išvagotas smėlis, akmenys sukuria gražią gamtos ir žmogaus veiklos darną. Erdvė kuriama taip, kad žmogus pasijustų gamtos dalimi. Iš skirtingų sodo taškų atsiveria vis naujos peizažo perspektyvos, kur kiekvienam augalui ar akmeniui parenkama gerai apgalvota ir tiksliai surasta vieta. Tai yra savotiški miniatiūriniai pasauliai, kurie įkūnija jų kūrėjų filosofiją, kuriuose meistriškai sugrupuota gamtos elementų kompozicija iš samanų, akmenų ir vandens telkinių, kurie lemia likusių dalių spalvą. Japoniškieji sodai plėtojami veikiant valdančiosios klasės estetikos suvokimo, budizmo ir šintoizmo filosofijos.

Japoniško sodo priežiūra reikalauja daug kantrybės ir energijos, tačiau augalai šios energijos sugrąžina kelis kartus daugiau. Sodas privalo būti gyvas. Tai reiškia, kad jis turi būti nuolat prižiūrimas bei palaikomas nenutrūkstantis santykis su sode augančiais augalais.

Populiariausia japoniškųjų sodų sudedamoji dalis – amžinai žaliuojantys medžiai: pušys, bambukai. Kiti augalai – vyšnios, magnolijos, rododendrai, kamelijos, japoniški klevai – parenkami atsižvelgiant į žydėjimo laiką ir spalvas.

Pagrindiniai japoniškų sodų stiliai yra šie: kalva ir tvenkinys („Chisen-Kaiyu-skiki“); lygumų sodai („Hiraniwa“); arbatos sodai („Rojiniwa“).

Sodas „kalva ir tvenkinys“ yra pagrindinis stilius, nusižiūrėtas nuo kinų. Šis sodas yra su vandens telkiniu, už kurio matyti kalva ar kalvos. Tvenkinys gali būti ir imitacija (grėbliu subanguotas smėlis). Toks sodas yra puošiamas kalnams būdinga augalija.

Lygumų sodus įkvėpė atviros, plokščios erdvės priešais šventyklas ar rūmus. Toks sodas tinka apmąstymams („zen“) ir, apsodintas derančiais augalais, reprezentuoja jūros krantą. Šio stiliaus sodai dažniausiai įrenginėjami kiemeliuose, kuriuos supa sienos.

Arbatos sodo dizainas yra vienintelė išimtis, kai laimi funkcionalumas.Pagrindiniai sodo objektai yra „roji“ (rasotas takas), dubuo su vandeniu ir vartai. Būdinga minimali augalija, neišdailintas įvaizdis.

Akmenys yra svarbiausi japoniško sodo komponentai. Svarbu yra žinoti pagrindinius akmenis bei bendrąsias jų išdėstymo taisykles. Pagrindiniai akmenys – aukštas vertikalus akmuo, žemas vertikalus akmuo, akmuo-arka, pasviręs akmuo ir horizontalus akmuo. Šie akmenys dažniausiai išdėstomi po tris, penkis ar septynis. Iš akmenų galima suformuoti skulptūrą, panaudoti juos kaip dvimatį foną arba suteikti funkciją (pvz., padaryti tiltelį stovėjimui).

Vanduo taip pat labai svarbi kiekvieno sodo dalis. Jis turi gilią reikšmę. Nesustabdomai tekančio vandens vaizdas ir garsas primena apie negailestingą laiko tėkmę. Vandenį dažnai kerta tiltas, kuris simbolizuoja kelionę iš vieno pasaulio į kitą. Tai visam japonų menui būdinga tema.

Augalai taip pat turi nemažą reikšmę japoniškame sode. Medžiai, krūmai ir daugiamečiai augalai atspindi besikeičiančius sezonus. Sodas puošiamas tik vietiniais augalais, nes egzotiški augalai rodo blogą skonį.

Puošmenos tarnauja sodui, o ne atvirkščiai. Žibintai, stupos, akmeniniai dubenys japoniškame sode yra architektūriniai akcentai, kurie  skirti pagyvinti bendrą vaizdą.

Japoniškas sodas pasižymi subtilumu, yra pilnas prieštaravimų ir specifinių reikalavimų. Čia galioja griežtos taisyklės. Trys Sodo įstatymai:

  1. Dizainas turi derėti prie sodo, o ne atvirkščiai.
  2. Pirmiausiai – teisingai išdėlioti akmenys, po to – medžiai, tada – krūmai.
  3. Reikia susipažinti su „shin“, „gyo“ ir „so“ taisyklėmis, kurios padės sukurti teisingą nuotaiką.

„Japonišku sodu“ galime vadinti tik sodą, kuris yra Japonijoje. Visi kiti yra „japoniško stiliaus“ sodai. Japoniškame sode svarbiausi yra ne praktiniai aspektai, bet atmosfera.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *