Joninių šventė su viešniomis iš Japonijos!

Trakų Vokė griausmingai paminėjo Rasos šventę, kuri susirinkusiuosius nustebino ne tik pramogų gausa, bet ir svečiais iš Tolimųjų Rytų. Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje – Egidijaus Meilūno – žmona Galina Meilūnienė į Jonines atvyko su dviem žurnalistėmis iš Japonijos, kurios atidėjo savo skrydį namo tik dėl to, kad galėtų stebėti trumpiausios metų nakties įvykius. Jau greitai įspūdžiai iš Lietuvos suguls į knygą, kuri pasirodys rugpjūčio pabaigoje.

Žurnalistės iš Japonijos neatitraukdamos akių stebėjo kiekvieną Joninių nakties „Paparčio žiedas“ dalyvių veiksmą – joms buvo įdomu viskas: senoviniai saulėgrįžos šventės žaidimai, šokiai, liaudiškos kapelų dainos, netgi aukštaitiška renginio vedėjo tarmė. Iki rugpjūčio pabaigos turėtų pasirodyti knyga apie Lietuvą, kurioje, tikėtina, atsiras ir tekstai apie vieną iš gražiausių lietuvių vasaros švenčių – Jonines.

„Žurnalistėms iš Japonijos įdomu stebėti, kaip mes švenčiame, kokia yra mūsų maisto kultūra. Tai yra Lietuvos ambasados Japonijoje kartu su Valstybiniu turizmo departamentu inicijuotas projektas. Jo tikslas – pristatyti Lietuvą.

Per dvylika dienų japonėms buvo suorganizuota daugybė išvykų – jos apsilankė skirtingose Lietuvos dalyse, kur gamino įvairius lietuviškus valgius – kepė duoną, šakotį, susipažino su žvakių gamybos procesu, nakvojo sodybose, aplankė muziejus. Stengėmės parodyti kuo daugiau, kad įspūdžių ir žinių užtektų knygai parašyti. Žurnalisčių viešnagę vainikuoja renginys Trakų Vokėje“, – pasakojo Galina Meilūnienė.

VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ kultūrinės veiklos koordinatorė, ilgametė Joninių šventės rengėja Donata Lukašenkovienė, džiaugiasi, jog Joninės Trakų Vokėje kasmet sukviečia tūkstančius dalyvių. „Šiemet mūsų pasiūlyta programa – linijiniai šokiai, fakyrų pasirodymas, jodinėjimas žirgais ir kitos pramogos – dalyvių nenuvylė, tad stengsimės ir kitais metais pateisinti žmonių lūkesčius“, – džiaugėsi D. Lukašenkovienė.

Trakų Vokėje kone trisdešimt metų gyvenanti Janina pastebi, kad vietinė bendruomenė noriai prisideda prie Joninių šventės organizavimo, kuri kasmet praskaidrina miestelio žmonių gyvenimą. „Mano vaikystėje Rasos šventės masinių minėjimų nebūdavo – visi švęsdavo mažose bendruomenėse, o man norėdavosi kažko panašaus į tai, kas vyksta šiuolaikinėse Joninėse. Žinoma, jos jau šiek tiek „modifikuotos“ – atsiranda lietuviams nebūdingų pramogų, bet tai tik rodo mūsų visų tobulėjimą“, – kalbėjo žolynų vainiku pasipuošusi moteris.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *