Ką reiškia sirgti Japonijoje: mano patirtis

© Reuters/Scanpix

DELFI Piliečio rubrikoje publikuojame pirmajį tradicinėje Japonijos įmonėje dirbančios Aistės Lastauskaitės tinklaraščio įrašą. Jame ji pasidalijo, ką reiškia susirgti griežta darbo kultūra garsėjančioje Tekančios Saulės šalyje.

Praėjusią savaitę susirgau – turėjau temperatūros ir slogą, skaudėjo galvą – standartinis peršalimas. Tad teko išsamiau sužinoti, ką reiškia sirgti Japonijoje… Papasakosiu plačiau.

Tokio dalyko kaip sirgti čia išvis nėra. Nesvarbu kaip jaustumeisi, kaip smarkiai sloguotum, ar kiek temperatūros turėtum – vis tiek darbdavys iš tavęs tikisi, kad ateisi į darbą ir dirbsi tiek pat, kiek ir visi kiti darbuotojai.

Čia yra dvi ligos – peršalimas ir gripas.

Gripo atveju turi pranešti, aišku, kad neateisi į darbą. Tačiau, tai taip pat reiškia, kad važiuosi į ligoninę pas gydytoją, lauksi pusę dienos eilėje ir gausi raštelį, pvz., kad porą dienų gali neiti į darbą, ir dar susimokėsi kelis tūkstančius jenų už apsilankymą pas gydytoją (vietoj to, kad gulėtum lovoje).

Nors Japonijoje yra toks dalykas kaip „sick days“ (liet.ligos dienos), tačiau niekas jų neima. Iš tavęs yra tikimasi, kad sirgdamas ir neidamas į darbą, tu imsi atostogų dienas. Tad gavęs raštelį iš gydytojo ir praleidęs visą darbo dieną ligoninėje, tu prarandi pinigų ir dar atostogų dieną. Būtent todėl niekas čia ir neserga, nes tai tiesiog siaubingai nepatogu.

Vadinamo „peršalimo“ atveju – prisivalgai vaistų, užsidedi kaukę ir sėdi darbe (vis tiek užkrėsdamas mažiausiai du bendradarbius). Žmonės tas kaukes dėvi kelias savaites ar net mėnesį – aš vis galvodavau, kad jie apsimetinėja, kad serga, tačiau supratau, kad tiesiog einant į darbą su temperatūra – ji taip paprastai nedingsta, kaip dieną ar dvi praleidus lovoje.

O peršalti Japonijoje yra labai paprasta. Pirmiausia, jie neturi centrinės šildymo sistemos, tad žiemą patalpos šildomos tiesiog kondicionieriais. Ir, kadangi yra „taupymo politika“, tai šildymas yra įjungiamas valandą prieš žmonėms ateinant į darbą ir, tuomet, valandą ar dvi per pietų pertrauką. Kai lauke -2°C ir šiaurės vėjas – žmonės sėdi darbe su striukėmis.

Antra susirgimo priežastis yra masės žmonių, tarp kurių praleidi labai daug laiko – pergrūsti traukiniai, gatvėmis judančios žmonių kolonos, atviros darbo patalpos – nori ar nenori, visuomet turi labai daug kontakto su kitais, o tai labai patogu plisti virusams.

Kaip jautiesi dėvėdamas kaukę?

Rasoja akiniai, ir sunku kvėpuoti. Bet gerai, kad gali paslėpti varvančią nosį ir žmonės žino, kad nuo tavęs reikia laikytis atstumu, tad mažiau kalbina. Esu girdėjusi, kad kai kurios merginos dėvi kaukes ne dėl to, kad serga, o dėl to, kad tingi ar nespėjo ryte pasidažyti.

JapanToday.com apklausos duomenimis, paaugliai jas dėvi tam, kad nuslėptų emocijas ir mažiau reikėtų bendrauti su aplinkiniais. Suaugę – kad apsisaugotų nuo peršalimo, tad jas nešioja kiekvieną dieną visą žiemą. 2013 fiskaliniais metais kaukių pardavimo rinka Japonijoje buvo įvertinta 23.9 bilijonais jenų. Įspūdingi skaičiai!

Beje, Japonijoje nemandagu pūsti nosį prie kitų. Bet, deja, aš šitai sužinojau tik tada, kai sloga jau buvo pasibaigusi. Tad apibendrinant, linkiu sau niekada daugiau nesirgti.

Aistė Lastauskaitė, www.lastauskaite.lt

Šaltinis: http://www.delfi.lt/pilietis/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *