Sekku Tanabata

Ketvirtoji sekku švenčiama septinto mėnesio septintą dieną (liepos 7 d.) dar vadinama žvaigždžių diena. Ji susijusi su senovine kinų legenda apie jaučiaganio (Altairo) ir audėjos (Vega) žvaigždynus. Šie du įsimylėjėliai yra išskirti dangaus upės ama – no – gawa (Paukščių tako), ir susitikti gali tik vieną kartą – per tanabatos naktį. Nuo seno tai yra meilės šventė. Kaip ir kiti …

Sekku Koinobori

Dar vadinama dango-no-sekku yra trečioji sekku. Ši šventė švenčiama penkto mėnesio penktą dieną (gegužės 5 d.). Seniau šventė buvo skirta maldoms už berniukų stiprybę. Tai kaip ir mergaičių diena, tik šios šventės tradicijų centre yra berniukai. Tikima, kad įvairūs ritualai suteiks berniukams drąsos ir stiprybės. Svarbiausia šventės atributas – virš namo iškelti medžiaginiai ar popieriniai karpiai. Iki …

Sekku Hinamatsuri

Hinamatsuri yra antrasis sekku. Japonijoje ši šventė švenčiama trečio mėnesio trečią dieną (kovo 3 d.). Tai lėlių šventė, mergaičių diena (jap. hina – lėlė, matsuri – šventė). Tą dieną japonai mergaitėms dovanoja lėlytes, vaizduojančias imperatorius, penkis rūmų muzikantus ir tris patarnautojus. Namuose, kuriuose auga mergaitės, iš japoniškų lėlių daromas altorėlis, primenantis imperatoriaus rūmus. Altorėlis yra sudarytas iš kelių pakopų: viršuje imperatorius, …

Sekku Naujieji Metai

Sekku švenčių grupei yra būdingas glaudus ryšys su kalendoriumi: jos švenčiamos kas 2 mėnesius jų diena atitinka mėnesio numerį. Šios šventės, galima sakyti festivaliai, žymi glaudų ryšį su gamta, kadangi kiekvienas sekku žymi naują ciklą. Viso yra 5 sekku: Naujieji Metai, Hinamatsuri, Koinobori, Tanabata ir Choyo. Dabartinių sekku tradicijos yra glaudžiai susijusios su žemdirbystės simboliais, taip pat ryškus ir Kinijos kultūros įtakos …

Chrizantemos Japonijoje

Japonijoje chrizantemos reiškia ilgaamžiškumą, laimę, kilnumą. Tai viena mėgstamiausių japonų gėlių. Japoniška chrizantema ir Saulė skamba vienodai – kiku. Ši gėlė užima gana garbingą vietą valstybinėje simbolikoje. Nuo VII amžiaus, kai japonų imperatoriaus kardą papuošė chrizantemos piešinys. Šis piešinys laikomas valdovų emblema. Stilizuota auksaspalvė gėlė su šešiolika dvigubų žiedlapių iki šiol tebėra imperatoriškųjų namų herbas. …

Valstybinės šventės

Japonų šventės yra labai gausios ir įvairios. Čia susilieja vietinės ir kiniškos, valstybinės ir regioninės tradicijos. Nemažą dalį švenčių japonai parėmė iš Kinijos, bet laikui bėgant perimtos šventės vis labiau susiliejo su vietiniais papročiais ir galiausiai nuo pirmykštės versijos liko nebent pavadinimas ar data.  Tarp visų švenčių galima išskirti keletą pagrindinių grupių: valstybinės, Sekku, kitos visuotinės …

Japonijos kinas

Japonų kinas yra labai įvairus: samurajų filmai, mokslinės fantastikos juostos, siaubo filmai, anime. Japonų kino raida nuo pat pradžių vyko paraleliai su vakarų kinematografijomis. Jis išgyveno panašius etapus: pirmieji nebylieji filmai, garsinio kino lūžis, karinės propagandos kinas, 6-7 dešimtmečių autorinio kino suklestėjimas, naujoji banga, kino komercializavimas ir naujas meninių ambicijų atgimimas 10-ajame dešimtmetyje. Nors japonų …

Japonų arbatos gėrimo ceremonija

Jau keturis šimtmečius japonai puoselėja arbatos gėrimo ceremoniją. Pagrindiniai jos principai yra: tyla, švara, ramybė ir pagarba. Šių principų pagrindu atliekamas visas ritualas. Aštuntajame šimtmetyje japonai arbatos ceremoniją pavertė filosofija. Mokslininkas Lu Vuchas yra pasakęs: “Pirmasis puodelis tik suvilgo mano lūpas ir gerklę, antrasis pašalina vienišumą, trečiasis žada ramybę, ketvirtasis pro odą išvaro visą gyvenimo …