Pirmos žinios apie Japoniją Lietuvoje

Tai, kad Lietuva ir Japonija šiemet švenčia diplomatinių santykių dvidešimtmetį – Jūs jau žinote. Lietuvoje populiarėja japonistikos klubai, įvairios kitos veiklos, susijusios su Japonijos kultūra ir jos pažinimu. Kaip manote, kiek metų jau trunka Lietuvos susidomėjimas Japonija? Ar patikėsite, jeigu sakysime, jog jau daugiau nei šimtmetis?!

Japonologija, susidomėjimas Japonija ir jos žmonėmis, Lietuvoje turi šaknis, siekiančias net 1906-uosius metus. Tada Lietuvos spaudoje pasirodė pirmosios žinios apie Japoniją (iki šio laikotarpio nacionalinėje spaudoje yra pasirodę vos keletas žinučių šia tema). Tie straipsniai ir žinutės, rašyti 1906 metų Lietuvoje ypatingi tuo, jog atspindi, kas svarbu ir įdomu buvo tuometinei Lietuvai ir jos žmonėms – Japonijos žemdirbystė, darbininkų padėtis visuomenėje, mokyklos ir švietimo struktūra valstybėje. Lietuvai, bandančiai kurti savo nacionalinį gerbūvį, pačiai išgyvenančiai valstybingumo perversmą – po 1905 metų Didžiojo Vilniaus Seimo, besidairančiai ne tik į vakarus, bet ir į rytus! Įdomu ir tuo pačiu keista, jog tarp šių žinučių apie Japoniją, net du kartus rašyta apie tai, kaip japonai švenčia naujuosius metus!

Japonologijos pradininku ne be pagrindo laikomas Steponas Kairys – Nepriklausomybės Akto signataras, visuomenininkas, mokslininkas. Jis viešėjo Japonijoje ir, būdamas 27-erių metų, Lietuvoje išleido net tris knygeles apie Japonijos kultūrą, politiką bei žmones. Šių knygų rinkinyje yra „Japonija seniau ir dabar“, „Kaip japonai gyvena dabar“ ir „Japonų konstitucija“. Nedidelės apimties literatūra, nuo 15 iki daugiausiai 33 puslapių, vaizdingai aprašo ir iliustruoja Japonijos to meto ekonomiką, demografiją, karo technikos galimybes. Jose gausu palyginimų su Lietuva – pažymima, jog tokiame pačiame plote žemės Japonijoje gyvena žymiai daugiau žmonių, nei Lietuvoje. Patys japonai apibūdinami kaip malonūs, nuosaikūs ir geri žmonės, kaip pati „Japonijos saulutė“.

Toks nuoširdus ir gilus susidomėjimas Japonija neliko be atsako. Japonė žurnalistė, Kumiko Hirano, parašė ir išleido knygą apie patį Steponą Kairį „Japonija ant kalvos“.

Pirmuosius straipsnius apie Japoniją galima rasiti Nacionalineje Bibliografijoje, internete.

 

Dėkojame Sandrai Vaičiulytei pasidalinusiai žiniomis iš Azijos studijų simpoziumo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *