Samurajaus kardas

Samurajai neatsiejama Japonijos kultūros ir istorijos dalis. Samurajų kardai yra vieni iš pačių tobuliausių ir gražiausių šaltųjų ginklų, kurie pasižymėjo nepaprastu aštrumu bei lankstumu.

Japoniški kardai savo formą pradėjo formuoti  X-XI amžiuje, kai karių klasė  įgavo valdančiąją padėtį. Šie kardai pasižymėjo riesta forma tam didelės įtakos turėjo raitos kovos technika. Aišku ištobulėjusi plieno gamyba ir kalimo technologija taip pat prisidėjo prie formos išgavimo.  Patys kardai buvo labia įvairūs ir  priklausomai nuo ilgio, nešiojimo būdo ir makščių tipo buvo skirstomi į Katana, Tachi, Uchnigatana, Vakizashi ir Tanto.

Kardas, kurio struktūra tiesiog tobula, jėga tiesiog žvėriška, o dizainas traukia dažno žmogaus akį – tai žodžiai, kuriais galima apibūdinti Kataną. Šis kardas visuomet buvo nešiojamas užkištas už juosmens diržo (Obi arba Himo). Kardų aštrūs ašmenys buvo nukreipti į viršų. Meistro, kuris kaldino kardą, parašas būdavo išorinėje pusėje. Katanos ilgis dažniausiai buvo apie 90 cm. Tachi  kardas būdavo nešiojamas ašmenų aštriąja puse į apačią ir jų ilgis dažniausiai siekdavo net iki 120 cm. Kalvio-meistro parašas būdavo kriaunų išorinėje dalyje. Uchigatana buvo nešiojamas kaip ir Katana užkištas už juosmens diržo ašmenimis į viršų. Labai dažnai trumpintas ilgis buvo 60-69cm. Vakizachi šiek tiek trumpesnis kardas, jo ilgis siekė apie 30-60 cm. Tanto yra pats trumpiausias iš kardų. Jo ilgis nesiekė 30 cm.

Kardų istorija ir ilgiai kito priklauso nuo kovos būdų. Patys seniausi kardai buvo tachi, atsiradę XIVa. Jie buvo naudoti žiauriose feodalinėse klanų kovose. Jų ilgis buvo daugiau negu metras. Tai buvo žiaurūs ginklai, ypač buvo vertinamas šio kardo aštrumas. XV a. atsirado poreikis trumpesniems kardams, kuriuos būtų patogu nešioti prie juostos. Tada ir atsirado katana bei vakizashi. Jie buvo plačiai naudoti XVI a. Nuo XVII a. pradžios, Japonijoje įsigalėjus taikai kardas tapo daugiausia puošmena, samurajaus simboliu. Paplito paprotys nešioti poroje katana ir vakizashi kardus. Katana kardu buvo kaunamasi tik lauke, todėl visada einant į vidų katana buvo paliekamas, o į vidų nešamasis tik Vakizashi arba Tanto.  Kardo makštis, išvaizda daug pasakodavo apie jį seginčio samurajaus rangą. 1867 m. samurajams buvo uždrausta nešiotis kardus. Toks pasikėsinimas į tradiciją, kuriai daugiau nei tūkstantis metų, išdidžios karių kastos nebuvo lengvai priimtas, todėl imta nešioti medinį katana.

Daugelis japoniško kardo kalimo proceso etapų yra meistrų paslaptys. Pagal legendą, prieš tūkstančius metų Dievo kalvio sukurtas kardas japonams buvo daugiau nei ginklas. Tai – šventas simbolis, o samurajų kalviai kardus kaldindavo apsijuosę šventomis virvėmis, kad jų neužpultų blogosios dvasios. Kalviai buvo laikomi iškiliais žmonėmis.

Japoniškas kardas laikomas aštriausiu ginklu pasaulyje, jo geležtė suformuota maždaug 13 tūkstančių metalo sluoksnių ir turi minkštą šerdį bei kietą apvalkalą. Tradiciškai nukaltas japoniškas kardas yra skirtingų kietumų plienų laminatas. Dėl vėsimo skirtumo kardas išsilenkdavo.  Kardo formai didelės įtakos turėjo ir stipraus metalo trūkumas Japonijoje, kurio turėjo Europa, būtent dėl to kardai ašmenis turėjo tik vienoje pusėje, o naudoti skirtingi metalai jį padarė stipresniu, nei kitų Azijos šalių kardai.

Kalvis, įvertinęs išlieto kardo formą, ją taisydavo kalimo kūju ant įkaitinto vario bloko. Jei kalvis būdavo patenkintas nukalto kardo kokybe, iškaldavo savo vardą kardo kriaunų dalyje (nakago) ir atiduodavo poliruotojui, kuris savo meistriškumu atskleisdavo tikrąjį kardo plieno grožį. Vėliau kardų bandytojas išbandydavo kardo ašmenis pjaustydamas lavonus arba nuteistus nusikaltėlius – pradėdavo nuo smulkesnių kaulų, pereidamas prie stambesnių. Rezultatai buvo dažniausiai užrašomi ant kriaunų nakago. Spėjama, kad kai kurie samurajai taikos metu kardus išbandydavo naktį: nuo jų rankos krisdavo pirmas pasitaikęs praeivis.

Įdomus, nors ir tvirtais duomenimis nepatvirtintas faktas,  yra tas, kad iš Japonijos negalima išvežti kardo, kuriuo buvo žudoma.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *