Santūrioji kultūra

Santūriosios kultūros atstovai dar yra vadinami klausytojais. Būtent tokią kultūrą atstovauja Japonijos gyventojai. Japonai pasižymi pagarba ir nuolankumu vyresniam ar tiesiog aukštesnio socialinio sluoksnio žmogui, įsiklausymu į oponentą, santūrumu, kantrumu ir giliu tradicijų gerbimu. Tradicinė ir reglamentuota – tokia yra santūrios kultūros atstovų visuomenė.

Japonų kultūra ne veltui yra vadinama santūriąja. Šios kultūros atstovai ne tik yra tradicijų ir bendrų principų paisytojai, bet ir labai dedukcinio mąstymo žmonės. Jie pirmiausiai įsiklauso ir tik tada daro kokį nors sprendimą, o problemas mato plačiąja prasme. Bet koks japono pasakytas teiginys gali būti tolygiai traktuojamas kaip pažadas, dėl to santūrios kultūros žmonėmis galima drąsiai pasitikėti. Be to, japonų kultūra pasižymi tuo, kad jos nariai visuomet pirmoje vietoje stato žmogų, o ne kitus gyvenimo aspektus – pinigus, sėkmę, pelną ar materialius daiktus.

Versle japonai pasikliauna pagrindine taisykle – plėtoti verslą pagal šeimos struktūrą. Versle taip pat jaučiami konfucianizmo bruožai – išsilavinimas, darbo etika ir aukšta moralė. Hierarchinė visuomenės ir verslo struktūra, būdinga japonų kultūrai, pirmiausiai yra paremta autoriteto figūra. O autoritetas Japonijoje suprantamas visai kitaip nei europiečių kultūroje – juo gali tapti tik tas asmuo, kuris yra kupinas patirties, santūrumo, jautrumo ir mandagumo. Jie yra autoritetingi, bet tuo pačiu kuklūs ir mandagūs. Su savo pavaldiniais vadovai elgiasi tėviškai, ir pirmiausiai kliaunasi žmonėmis. Labiausiai žmonėse jie vertina žodžio patikimumą. Įmonių vadovai sugeba suderinti draugiškus ir profesinius santykius su savo pavaldiniais. Vienu metu japonas gali daryti daugiau nei vieną darbą, o jeigu reikia pagalbos – paveda užduotį patikimiems žmonėms.

Taip pat japonų kultūroje yra savitas gestų ir kūno kalbos suvokimas. Kadangi Japonijoje yra ypač gajus simbolizmo sureikšminimas, pagrindinis japonų kūno kalbos principas yra maži gestai – didelės reikšmės. Santūrios kultūros žmonėms yra įprasta elgtis santūriai, o kalbant naudoti minimalią kūno išraišką – tai yra mažai kūno gestų. Dažnas rankų judesių naudojimas japonams iš karto asocijuojasi su išsiblaškymu arba bandymu kažką nuslėpti. Japonų kultūroje net šypsena nebūtai reiškia tą patį, ką reiškia mums, europiečiams. Šypsena japonas rodo nepasitenkinimą ir pyktį, jeigu kas nors nepavyksta ar jam nepatinka.

Santūriosios kultūros atstovai ne tik labai vertina pagarbą ir reputaciją, bet ir stengiasi išsaugoti kito gerą vardą. Tai reiškia, kad jie niekada nemėgins kažko sukompromituoti ar pastatyti į keblią padėtį. Tarpžmogiškuose santykiuose japonų kultūros žmonės vengia bet kokių prieštaravimų, visada gerai įsiklauso į pašnekovo žodžius.

Japonų kultūra yra ypatinga dar ir tuo, kad joje yra naudojama polichroninė laiko koncepcija. Tai reiškia, kad japonai laiką suvokia cikliškai. Taigi jie gali suktis aplink problemą dienų dienas, nepriimdami jokio sprendimo, kol nebus visko gerai išsiaškinę. Japonai labai gerai viską apgalvoja. Prieš atsakydami jie pirmiausiai įsigilina į visus įmanomus šaltinius (tiek rašytinius, tiek žodinius), tik tada daro savo asmenines prielaidas ar išvadas. Jie nemėgina visko skrupulingai suplanuoti, nes mano, kad visas žmonių gyvenimas vis vien sukasi tam tikru laiko ciklu, ir neverta stengtis pakeisti laiko tekmės. Pvayzdžiui, pradėjus kalbėti vienu klausimu, galima užbaigti visai kitu, dėl to neįmanoma visko smulkiai suplanuoti. Taigi japonų pokalbių temos irgi rutuliojasi natūraliai, nebandant sekti kokios nors tvarkos.

Vienas atsakymas į “Santūrioji kultūra”

  1. Sveiki,

    Rašau magistrinį darbą ir man labai reikėtų sužinoti kas yra šio straipsnio autorius? Ar visų svetainėje skelbiamų straipsnių autorius yra tas pats?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *