Smulkūs nusikaltimai Japonijoje

Smulkus nusikaltimas – tai toks nusižengimas, pagal kurį yra baudžiama pinigine bauda ar kalėjimu pagal smulkių nusikaltimų įstatymą Japonijoje. Jis buvo priimtas ir apibrėžtas jau 1948m Amerikos okupacijos laikotarpiu tam, kad sumažinti viešosios tvarkos pažeidimų gausą, išaugusią Antrojo Pasaulinio karo metu. Panašus įstatymas buvo priimtas jau ankščiau, tačiau Japonijos valdymo sistema buvo visai kita. Policija pakluso ministerijai, o valdžia buvo stipriai centralizuota, todėl pareigūnai veikė su tikslu išsaugoti režimą, kas yra visiškai suprantama. Šio smulkių nusikaltimų įstatymo, o taip pat ir senojo pagrindinis tikslas būtų toks: bausti, kalinti ar dar kažkaip kitaip drausminti žmones pagal poreikį.

Pagal įstatymą, nusikaltėliais yra laikomi asmenys, kurie:

  • Nešioja medalius, kurių nelaimėjo
  • Specialiai baido ar gąsdina karves
  • Kišasi į laidotuves ar kitaip trukdo ceremonijai
  • Seka, šnipinėja, stebi ar dar kažkaip pažeidžia kitų žmonių asmeninę erdvę dėl seksualinio pasitenkinimo
  • Tampa ir kurį laiką būna benamiu ar bedarbiu
  • Nepraneša apie pastebėtus lavonus
  • Viešai šlapinasi
  • Spjaudosi
  • Yra nemandagūs
  • Lenda prieš eilę
  • Turi peilį be priežasties
  • klijuoja skelbimus ant stulpų ar fabriko ir kt. sienų

Ir dar daugiau. 2014 metais 242 žmonės buvo sulaikyti ar kitaip nubausti už šiuos pažeidimus.

Anksčiau sąrašas buvo kiek ilgesnis ir keistesnis. Dar buvo negalima:

  • Verbuoti į naują religiją
  • Per prievartą skleisti savo įtaką
  • Gydyti ligas išbandant mistinius viralus ant ligonių
  • Klaidinti žmones skleidžiant netikras paskalas
  • Švilpauti

 

Kaip jau turbūt pastebėjote, kai kurie pažeidimai gali būti suprantami veikiau subjektyviai, kaip antai “buvimas nemandagiu” ar “žmogaus sekimas dėl seksualinio pasitenkinimo”. Kas vienam atrodo mandagu, kitam gali atrodyti visai priešingai dėl kultūrinių ar amžiaus skirtumų. Sekimas gali būti paranojos padarinys. Peilio turėjimo priežastys vienam gali atrodyti suprantamos, kitam ne ir t.t.. Puikus paranojos pavyzdys iš praeitos savaitės naujienų: vyras sumušė 75m. moterį, kuri į jį įtartinai žiūrėjo. Taigi…

Trumpai apie politinę situaciją

Po Antrojo Pasaulinio karo priėmus konstituciją, valdžia buvo decentralizuota, policija ir teisminė valdžia buvo atskirtos, tam kad išlaikytų konstitucijoje numatytą demokratiją. Tačiau policija ir rodos taikė įstatymą, kad pasiektų kažkokių tikslų ir įstatyme apibrėžiamus nusikaltimus “pritempdavo”. Tai sudarė palankias sąlygas neramumų kelėjus sudrausminti. Neramumų kelėjai – tai žmonės, kurie priešinosi režimui. Pavyzdžiui, konstitucijoje yra numatyta teisė išreikšti savo nuomonę, streikuoti ar organizuoti įvairias akcijas. Tarkim, nepatenkinti darbo sąlygomis fabriko darbuotojai sukelia šurmulį. Pagal įstatymą jį buvo galima numalšinti tuo, kad jie – nemandagūs. Arba tuo, jog pažeidžia visuotinės moralės principus.

“Visuotinė moralė” jau nuo senų laikų buvo svarbus kultūrinis reiškinys ir japonų sąmonėje įsitvirtino, kaip nenuginčijama vertybė. Kas ta visuotinė moralė? Tai kiekvieno Japono pareiga elgtis nepažeidžiant tam tikro standarto. Galbūt šis įstatymas ir yra vienas būdų apibrėžti tą standartą. Pavyzdžiui, dar Meiji eros metais buvo uždrausta viešai švilpauti, o to priežastis buvo: atrodyti labiau civilizuotiems atvykėliams iš vakarų. Visuotinę moralę pažeidė ir vyras, kuris praeitą savaitę įsėdo į taxi visiškai nuogas, o paprašytas išlipti pradėjo agresyviai daužyti pertvarą, skiriančią jį su vairuotoju

Įstatymas naudingas valdžiai

Galima rasti įvairiausių protestų numalšinimo pavyzdžių: studentų protestai prieš Japonų-Amerikos sąjungą, Vietnamo karą… Įvairus informacijos ir priešinimosi skleidimas buvo stabdomas patogiai uždraudus niokoti miesto ar privačių asmenų turtą klijuojant ant jų plakatus. Pernai vienas vyras buvo suimtas už ūsų nupaišymą ant plakato gerbiamam ministrui Shinzo Abe. O prieš savaitę 3 asmenys buvo suimti už tai, kad nuplėšė nuo stulpų rinkiminius plakatus. Kodėl plakatus gali klijuoti tik valdžia? Kodėl nors ir turint konstitucinę teisę atvirai reikšti savo nuomonę ar kitaip protestuoti tai yra sutramdoma?

Įstatymas naudingas piliečiams

Žmonės, kurie iš tiesų pažeidžia bendrą tvarką ir švarą ar kelia pavojų aplinkinių saugumui, turi būti nubausti ir sudrausminti. Kai kurie punktai (sąrašas viršuje) gal ir atrodo keistokai, bet niekas nenori pralaukus valandą eilėje būti dar ilgiau sutrukdytas, dėl vieno įžūliai skubančio. Nė vienam nepatiktų būti sekamu ar stebėti, kaip girtuokliai viešai šlapinasi. Būtų ypatingai pasibaisėtina, jei koks prašalaitis nuspręstu sugadinti artimojo atminimą šūkaujant laidotuvėse.

Keletas neseniai įvykusių smulkių nusikaltimų pavyzdžių:

  • Septyniolikmetis buvo suimtas, nes nukirpo nepažįstamai moteriai plaukus traukinyje.
  • Menininkė suimta, nes pasigamino baidarę pagal savo lytinius organus ir ja plaukiojo.
  • Vyras suimtas, nes filmavo merginai po sijonu.

Šie ir kiti aktai patenka į įstatymo rėmus ir daugeliu atveju baudžia tuos, kurie tikrai kelia pavojų aplinkiniams. Gal kiek labiau ginčytina menininkės ir jos baidarės situacija. Na, bet kaip  teisėjai nusprendė, taip ir bus.

Taigi, ar įstatymas, tai tik patogi priemonė išlaikyti režimą? O gal jis būtinas tam, kad sudrausminti į jokius rėmus nebetelpančius nusikaltėlius? Manau abu variantai, tačiau kiekvienas planuojantis kelionę į Japonija turėtų bent trumpai susipažinti apie tai ką galima daryti, ir ko ne. 

Remtasi straipsniu, parašytu Colin P.A. Jones’ o (profesorius Doshisha teisės universitete Kyote).

http://www.japantimes.co.jp/community/2016/08/07/issues/japans-minor-offenses-act-major-untapped-potential/#.V6qzE1SLTcs

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *