Sušis

Sušis  – japonų nacionalinis patiekalas. Jis dar vadinamas japoniška duonele. Sušis savo laiku buvo labai „prasčiokiškas“ patiekalas. Jį valgė paprasti žmonės, dažniausiai buvo imamas rankomis. Sušiui vis labiau įsigalint įvairiuose sluoksniuose, jis pradėtas valgyti lazdelėmis, susiformavo sušio kultūra. Tačiau net ir dabar sušio valgymas rankomis nėra laikomas klaida.

Trumpai apie sušio gaminimą. Jis visada yra gaminamas iš ryžių bei jūros produktų, neretai naudojami ir kiti produktai kaip kiaušiniai ar daržovės. Gamybai reikalingi karšti ryžiai, paprastai naudojami specialūs šiek tiek lipnūs ryžiai, kurie maišomi su ryžių actu ir trupučiu druskos. Actas sušiams suteikia šiek tiek saldumo. Jūros produktai naudojami labai švieži, ir dažniausiai termiškai neapdoroti, kartais kepti ar virti. Taigi sušis yra kur kas dagiau nei tik neapdorota žuvis.

Sušių yra įvairių rūšių: maki, nigiri, gunkan ir.t.t. trumpai apie kiekvieną bei apie kitus patiekalus, kurie dažnai priskiriami sušiams.

Maki yra populiariausia sušių rūšis. Maki gaminami suvyniojant actu pagardintus ryžius kartu su kitai produktais į jūros dumblių pluoštą. Jie supjaustomi ir taip gaunami apvalūs cilindrėliais. Amerikoje populiarūs uramaki  arba „išvirkščias“ sušis, kurie ruošiami ryžiais padengiant išorinį dumblių sluoksnį, taip dumbliai atsiduria viduryje.

Nigiri (vertimas „suspausti“) ruošiami iš saujelės ryžių, suspaustų į stačiakampio formą, viršuje papildant virta ar nevirta žuvimi, daržovėmis. Ryšulėlis kartais perrišamas jūros dumblių pluošteliu tam, kad visi ingredientai išliktų savo vietose.

Gunkan – “mūšio” sušis  gaminama jūros dumblius susukant į puodelio formą, kuri pripildoma ryžių ir kitų ingredientų.  Tokia puodelio forma dažniausiai naudojama, norint paruošti sušius iš pusiau skystų ar trapių maisto produktų, kuriuos tiesiog susuktus valgyti būtų nepatogu.

Nori –  tai popieriaus plonumo gerai išdžiovinti žaliai juodos spalvos jūros dumbliai, kurie pasižymi saldžiu įvairiapusiu skoniu. Jie naudojami kaip medžiaga, į kurią įvyniojami ryžiai ar ryžių kamuoliukai, o kartais tiesiog ragaujami susmulkinti..

Sašimi – plonai supjaustyta neapdorota žuvis, kurios skonis praturtintas įvairiausiais pagardais: imbiero šaknimis, vasabi augalais ar sojų padažu. Sašimi nėra laikomi suši rūšimi, kadangi juose nėra ryžių, tačiau kadangi sašimi patiekalas patiekiamas nevirtas, jis būtinai gaminamas tik iš šviežiausios ir aukščiausios kokybės žuvies, todėl dažnai priskiriamas prie sušių.

Onigiri nors ir panašus į sušį, bet dėl gamybos nėra vienas iš sušių rūšių. Onigiri tai garintų ryžių kamuoliukai, prikimšti žuvimi ar daržovėmis ir kartais suvyniotų į nori jūros dumblius.

Temaki –  „rankos ritinėlis“ yra gaminamas iš jūros dumblių pluošto, kuris susukamas į kūgį ir pripildomas ryžių, virtos ar nevirtos žuvies, daržovių ar vaisių.

Gari -imbiero šaknys, marinuotos druskoje ir saldžiajame ryžių acte. Šaknys supjaustomos ypač plonai ir yra valgomos, ragaujant kelių sušių patiekalus – tam, kad galima būtų atpažinti skirtingus skonius.

Vasabi tai žalia masė, pasižyminti aromatingais, pikantiškais skoniais ir gaminama iš japoniškų krienų. Vasabi pateikiemas, kad sustiprinti sušių arba sašimių skonius.  Dažnai vasabi maišomas su sojos padažu, tačiau Japonijoje taip niekuomet nedaroma.

Svarbu pastebėti, kad tikrasis sušis turi būti gaminamas prie kliento akių. Sušio meistras ne tik gamina, bet ir turi mokėti gražiai papasakoti apie kiekvieną gabaliuką, kurį gavęs klientas suvalgo ir pasako savo nuomonę. Labai svarbu, kad produktų rūšių būtų kuo daugiau.

Kaip valgyti sušį? Padavėjas atneša Jums sušį, lėkštutes, atskirą lėkštutę su sojos ąsotėliu, imbiero indeliu, indą sojos padažo, lazdeles. Ant padėklo su sušiu būtinai bus patiektas ir nedidelis elegantiškas gumulėlis vasabio. Pirmiausia paragaukite truputėlio vasabio. Pajutę jo aštrumą, galite pagal skonį įdėti jį į sojos padažinę ir sumaišyti su sojos padažu. Tuomet lazdelėmis imate sušį, pamirkote jį padaže ir valgote. Sušis – vieno kąsnio užkandėlė. Jokiu būdu nedalykite sušio, nepjaustykite jo peiliu, nesmeikite šakute. Antraip Jūs tiesiog išardysite patiekalą. Jei nepavyksta sušio suimti lazdelėmis, verčiau jau imkite pirštais. Vienintelė taisyklė: serviruojant stalą, lazdelės dedamos iš dešinės į kairę priešais lėkštę – tai reiškia susitaikymą su karma.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *